Pereiti prie turinio Į pradžią / Naujos knygos / Julija: Vestuvių fėjos. Lė Ramunė
  • sadistas

    Sadistas. Asta Padagaitė

    Romaną „Sadistas“ debiutuojanti autorė Asta Padagaitė savo feisbuko profilyje įvardina kaip fikciją apie neatsitinkančią kasdieną; apie neegzistuojančias iliuzijas ir žalojančius jausmus, karus be pergalės ir be jokios, bent pasvajotos, pabaigos. O galiausiai žanrą patikslina lakonišku teiginius – tai romanas apie meilę.

    „Sadistas“ yra romanas, turintis saviugdos literatūros bruožų. O jei dar tiksliau, tai romanas tiems, kurie vengia rimtųjų saviugdos leidinių. Astos Padagaitės kūrinys yra paremtas tikromis istorijomis. Autorė daug metų stebėjo, kas vyksta jos aplinkoje, klausėsi moterų pasidalijimų ir suprato, kad į užburtą toksiškų santykių ratą, kur vienas yra auka, o kitas yra grobuonis, arba kartais ir keičiasi tais vaidmenimis, Lietuvos žmonės patenka dažnai.

    „Pastaruosius penkiolika metų praleidau stebėdama daugybės moterų istorijas. Buvusi asmeninė nevaisingumo patirtis savo laiku visiškai panardino į sunkias emocines skirtingiausių moterų keliones, o pakeliui gimę trys vaikai ir kartu su jais nuosavas verslas, artimai susijęs su besilaukiančiomis ir mažylius auginančiomis mamomis, priartino ne tik prie gražios gyvenimo pusės, bet ir prie to, kai atsiveria emocinės žaizdos. Moterų istorijos, kurios yra anapus socialinių tinklų, niekam nepasakojamos, gniaužiamos baisia kalte, kaip gyvenimo pralaimėjimai, kuriuose gyveni kasdien ir negali išeiti. Kodėl? Asmeninė mano kelionė, atsakymų paieškos, didžiulis moterų pasaulio užtaisas atvedė į vieną kūrinį, kurio neplanavau parašyti. Jis išėjo iš manęs pats, kaip realaus pasaulio pažinimo rezultatas“, pristato savo knygą Asta Padagaitė.

  • sanna

    Sanna. Pradžios knyga. Loreta Stonkutė

    Loreta Stonkutė yra šešių ezoterinių romanų ir keturių vadovėlių autorė. Pagrindinė jos veiklos sritis yra astrologija ir ezoterika. Jos vedamos praktikos, meditacijos bei paskaitos nukreiptos į žmogaus sąmoningumo auginimą, savo unikalumo priėmimą. Loretos grožiniai romanai kalba apie kiekvieno žmogaus unikalumą ir būtinybę kelti sąmonės lygį, vienytis bendrai veiklai vardan šviesos ir žmonijos dvasios evoliucijos.

    „Sanna. Pradžios knyga“ – tai dešimtoji Loretos Stonkutės knyga. Joje pasakojama apie dvi žmogaus gyvenimo linijas – kūno ir dvasios. Labai dažnai tie du pasauliai vienas kito nepažįsta, kartais net neigia vienas kitą. Knygoje aprašyta daug meditacijų ir pakeistos sąmonės būsenų, todėl skaityti verta lėčiau, leidžiant sąmonei pamatyti autorės piešiamą alternatyvią realybę.

  • sienos

    Sienos. David Frye

    Amerikiečių autoriaus Davido Frye mokslą ir istoriją populiarinti knyga „Sienos: civilizacijos istorija per kraują ir plytas“ netiesiogiai mums baksteli į vis ryškėjantį (ir turbūt visada egzistavusį archajišką norą apsistatyti sienomis – nuo valstybinių iki saugančių daugiabučių teritorijas. Nes už sienų saugiau gyventi, dirbti ir prekiauti, teigia mūsų genetinis kodas.

    2018-ais metais, kai JAV buvo išleista „Sienos: civilizacijos istorija per kraują ir plytas“, šalyje jau buvo ruošiamasi milžiniškai Meksikos (arba Trumpo) sienos statybai ir Davido Frye veikalas nedelsiant pateko į visuomenės dėmesio centrą. Praeities tyrimai kartais skaitytojus patraukia ne tik žiniomis apie buvusius laikus, bet ir senųjų problemų šiuolaikiniu aktualizavimu.

    Davidas Frye knygoje „Sienos: civilizacijos istorija per kraują ir plytas“ sistematizuoja pasaulinę sienų statybų praktiką į dvi pagrindines kategorijas: pirmoji - apsiginti nuo užpuolimo, ir antroji – apsisaugoti nuo įsiskverbimo. Seniausiais laikais aktualesnė sienų funkcija buvo apsauga nuo užpuolimo, šiandien jos tapo paklausios saugantis nuo emigrantų, pabėgėlių, narkotikų ir ginklų.

    Taigi, Davido Frye veikalo herojais tampa sienos, apie kurias pasakojama nuo seniausių iki šiandieninių laikų - sienos, kylančios senovinėse ir egzotiškose vietose: Mesopotamijoje, Babilone, senovės Graikijoje, Kinijoje, Romos imperijoje, Mongolijoje, Afganistane, Misisipės žemupyje ir net Centrinėje Amerikoje. Skaitytojai, keliaudami per laiką ir erdvę, atras tūkstančio mylių ilgio sieną Azijos stepėse; sužinos apie keistus spartiečių ritualus; stebės mongolų karo vadus, vedančius savo ordas; taps legendinės Konstantinopolio apgulties liudininkais; pergyvens dėl prancūzų tyrinėtojų likimų; stebėsis Mažino linijos kvailybe; įsitemps, kai Šaltojo karo laikų Berlyne bręs krizė; retkarčiais pažiovaus nuo aptvertos Holivudo prabangos.

    „Publishers Weekly“ knygą „Sienos: civilizacijos istorija per kraują ir plytas“ pristato kaip „informatyvią, aktualią ir verčiančią susimąstyti“.

    „Kirkus Reviews“ knygą giria: „Provokuojama, gerai parašyta ir – visoje planetoje kylant sienoms – pačiu laiku atsiradusia“. Knyga „Sienos“ palaipsniui atskleidžia, kaip barjerai paveikė mūsų psichiką. Joje keliami klausimai ir intriguoja, ir verčia susimąstyti: ar civilizacija tapo įmanoma dėl sienų? Ir ar galime gyventi be jų?

    Davidas Frye gimė JAV, Rytų Tenesyje. 1991 metais Diuko universitete įgijo istorijos mokslų daktaro laipsnį, dabar yra Rytų Konektikuto universiteto istorijos profesorius, dėsto senovės ir viduramžių istoriją. Frye moksliniai straipsniai spausdinti JK, Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje ir JAV. Kaip mokslininkas, jis yra dalyvavęs archeologiniuose kasinėjimuose Britanijoje ir Rumunijoje.

  • slapti mano tecio receptai

    Slapti mano tėčio receptai. Jacky Durand

    Debiutinis prancūzo Jacky Durand romanas „Slapti mano tėčio receptai“ yra tarsi gurmaniškas patiekalas skaitytojui! Tai ir apetitą keliančių, netikėtų receptų knyga, ir netradicinė šeimos istorija, ir paslapčių kupinas pasakojimas, ir odė mylimam darbui.

    Žiuljenas sėdi šalia savo tėvo – legendinio virtuvės šefo pono Anri. Ponas Anri guli ligos patale ir aišku, kad gyventi jam liko nedaug – laikas abiems atsisveikinti. Daugybę metų tarp puodų sukęsis vyras savo meile kulinarijai užkrėtė ir sūnų. Žiuljenas maisto gamyba domisi nuo pat mažų dienų ir svajoja tik apie tai, kaip tapti ne mažiau už tėvą šauniu virėju ir toliau garsinti šeimos vardą. Deja, dėl neatskleistų priežasčių ponas Antri nenori, kad Žiuljenas sektų jo pėdomis ir visą gyvenimą praleistų užsidaręs virtuvėje. Kaip ir visi tėvai – Ponas Antri trokšta sūnui geresnės ateities ir geresnio gyvenimo, nei turėjo pats.

    Artėjant atsisveikinimo su tėvu laikui, Žiuljeną vis labiau užvaldo mintis rasti seną užrašų knygelę su garsiais receptais ir visomis sukauptomis kulinarinėmis virėjo paslaptimis. Ieškodamas sąsiuvinio vyras prisimena savo vaikystę, santykius su tėvu, juos abu jungiančią meilę maisto gamybai. Savo paieškų metu aptinka ir netikėtų dalykų – Žiuljenas sužino, kodėl jam, dar būnant berniuku, neatsisveikinusi išėjo mama ir kodėl tėvas nebandė jos nei sulaikyti, nei sugrąžinti.

    Pono Antri receptai nebuvo vienintelės paslaptys. Žiuljeno paieškos padeda pažinti tą sunkaus charakterio, išdidų, dosnų, kartais šiurkštų, bet mylintį žmogų. „Slapti mano tėčio receptai“ – nuostabus aistringo žmogaus portretas pagardintas tokiais receptais, kad alkanam šios knygos geriau neskaityti. Tai istorija apie meilę savo darbui, vienišą vaikystę, tėvo ir sūnaus santykius bei šeimos tradicijas. Romanas primins paprastų dalykų grožį.

    Jacky Durant yra Prancūzijos žurnalistas. Laikraštyje „Libération“ jis kas savaitę rašo kulinarinę skiltį, kurioje aptaria savo keliones po Prancūziją ir pakeliui atrastus receptus. Taip pat autorius kiekvieną šeštadienį rašo į leidinį „France Culture“. Nedarbo metu rašytojas mėgsta bistro klausytis pokalbių. Jacky Durant debiutinis romanas „Slapti mano tėčio receptai“ jau yra verčiamas į dešimtį kalbų.

  • slaptosios pasaulio draugijos

    Slaptosios pasaulio draugijos. John Lawrence Reynolds

    Knyga „Slaptosios pasaulio draugijos. Tikrosios paslaptingų kultų ir organizacijų istorijos“ - įvadas į paslaptingą slaptų organizacijų pasaulį.

    Nuo senų laikų buvo kuriamos mitais apipintos istorijos apie pasaulį valdančias slaptas jėgas. Per ilgus žmonijos amžius buvo sukurta ne viena vaizduotę audrinanti pasaulinio sąmokslo teorija. Tai pasakojimai apie tamplierius, iliuminatus, masonus, Siono vienuolius, druidus ir daugybę kitų.

    Kanadiečių rašytojas John Lawrence Reynolds nusprendė surinkti pasakojimus apie visas slaptąsias draugijas ir pristatyti kiekvieną iš jų. Taip atsirado knyga „Slaptosios pasaulio draugijos. Tikrosios paslaptingų kultų ir organizacijų istorijos“. Kokie ryšiai sieja viduramžių samdomus žudikus ir šiandienos Al-Qaedą? Kokia organizacija vienija Madoną, Demi Moore ir Elizabeth Taylor? Kurios iš jų nariais buvo net 16 JAV prezidentų?

    Paslaptingi susivienijimai kėlė baimę, bet kartu žadindavo smalsumą, audrindavo vaizduotę ir keldavo įtarimus.

    Ar jie renkasi į slaptus susirinkimus požemiuose, atlieka įšventinimo procedūras, laikosi garbės kodekso, o jį sulaužę renkasi mirtį?
    Ar tikrai jie tokie galingi, kad gali lemti globalius (tokius kaip ekonominiai nuosmukiai) procesus?
    Ar jie kontroliuoja pasaulio lyderių rinkimus?
    Ar japonų Yakuza, italų Cosa Nostra, masonai ir kiti yra tik kitaip ranką spaudžiantys berniukai, ar jiems priklauso visas pasaulis?

    „Slaptosios pasaulio draugijos. Tikrosios paslaptingų kultų ir organizacijų istorijos“ – ilgo darbo ir tyrimų vaisius. Tai faktais, o ne spekuliacijomis paremta studija ir kartu įtraukiantis kūrinys. Autorius ne tik pasakoja apie nematomas mūsų visuomenės struktūras, bet ir analizuoja žmogaus norą už visko matyti kontroliuojančią ranką. Knyga „Slaptosios pasaulio draugijos. Tikrosios paslaptingų kultų ir organizacijų istorijos“ išversta į penkiolika kalbų ir pasirodė dvylikoje šalių.

    Kanadoje gyvenantis John Lawrence Reynolds turi McMasterio universiteto anglų kalbos ir psichologijos diplomus. Ilgą laiką dirbęs reklamos srityje ir prisidurdavęs kaip muzikantas, fotografas, režisierius ir radijo laidų vedėjas, jis 1989 m. išleido savo pirmąją knygą, sulaukusią kritikų pripažinimo. Šiandien John Lawrence Reynolds visą laiką skiria rašymui, jo darbai įvertinti Kanados literatūriniais apdovanojimais. Reynolds išleido per tris dešimtis knygų: tarp jų ir grožinės literatūros, ir publicistikos kūrinių. Kai kurias jų autorius parašė bendraudamas su verslininkais, politikais ir įžymybėmis.

  • stebiu tave

    Stebiu tave. Lisa Jewell

    „The New York Times“ bestselerių autorė Lisa Jewell pristato psichologinį trilerį „Stebiu tave“. Stebėtojų bus daug. Vieni jų – tiesiog smalsūs bendruomenės nariai, kiti – tamsių kėslų turintys žmonės.

    „Stebiu tave“ prasideda žmogžudyste, tačiau skaitytojams neatskleidžiama nei aukos tapatybė, nei žudiko motyvai. Jie supažindinami su Aukštutiniu Menviliu – prestižiniu Anglijos miesto Bristolio rajonu. Tokiame paprastai apsigyvena didesnes pajamas turintys gydytojai, teisininkai, bei finansininkai. Gyventi gražiame rajone saugu ir ramu, tačiau jis turi vieną trūkumą – tu viską žinai apie kaimynus, o kaimynai apie tave.

    Tomas Ficviljamas gana dažnai keičia gyvenamąją vietą. Jis yra talentingas mokyklos direktorius, kuris paskiriamas ten, kur mokslo įstaigą reikia ištraukti iš duobės. Tomas kartu su šeima atsikrausto į Aukštutinį Menvilį, o viso rajono akys nukrypsta į jį. Iš pradžių mokyklos direktorių įsižiūri kaimynė Džoja, kuri irgi yra bendruomenės naujokė. Tada mokytoją įsimyli pusė mokyklos mergaičių. Tik ne Tomo sūnaus klasiokė Džena, kuriai atrodo, kad direktorius rodo per daug dėmesio jos geriausiai draugei. Pastaroji irgi dūsauja dėl Tomo. Lyg to neužtektų – Dženos mama įsitikinusi, kad mokyklos direktorius ją persekioja, o jo paties sūnus svajoja tapti šnipu bei seka visus ir mato gerokai platesnį paveikslą.

    Kuo baigsis visuotinė įtarinėjimų ir šnipinėjimų fiesta? Ir kieno tas lavonas pasirodęs knygos pradžioje? Kodėl prieš dvidešimt metų kitos mokyklos mokinė rašė mįslingą dienoraštį apie Tomą Ficviljamą? Klausimų daug, o Lisa Jewell skaitytojus sumaniai vedžioja už nosies iki pat galo.

    „Stebiu tave“ – intriguojantis psichologinis trileris apie maniją. Istorija pasakojama kelių veikėjų lūpomis. Trumpi skyriai įtraukia ir prikausto dėmesį. Knyga patiks visiems, kurie mėgsta tokias istorijas kaip „Dingusi“ ar „Mergina traukiny“.

    Lisa Jewell gimė 1968-tais metais, Londone. Ji turi mados iliustracijos ir komunikacijos išsilavinimą ir keletą metų dirbo mados tinklo asistente ryšių su visuomene srityje. Pirmasis autorės romanas gimė iš lažybų. Netekusi darbo ji priėmė draugės iššūkį parašyti tris romano skyrius mainais už vakarienę mėgstamiausiame restorane. Šie skyriai vėliau virto knyga „Ralph's Party“, kuri 1999-tais metais tapo geriausiai parduodamu debiutiniu romanu Jungtinėje Karalystėje. Iš viso Lisa Jewell parašė 18 bestseleriais tapusių knygų.