• niekada

    Niekada neprasitark. Lisa Gardner

    Lisos Gardner romanas „Niekada neprasitark“ vėl pasakoja apie pagrobimą išgyvenusią studentę Florą Dein ir Bostono policijos detektyvę D.D. Voren.

    Tik įžengsiantiems į Lisos Gardner romanų ciklą skaitytojams verta žinoti, kad Flora pirmą kartą atsirado 2016-ų metų bestseleryje „Surask ją“. Naujame trileryje „Niekada neprasitark“ Florą tebepersekioja šiurpūs prisiminimai apie 472 dienas, kurias praleido nelaisvėje, bet slapto konsultantės darbas Bostono policijos valdyboje situaciją, atrodo, švelnina. Deja, kai randamas nušauto verslininko Konrado Karterio kūnas, o pagrindine įtariamąja tampo jo žmona Evie, senos Floros traumos atgyja. Flora per miglą prisimena, kad matė verslininką savo pagrobėjo draugijoje. Bet kokie ryšiai sieja abu vyrus, ir koks buvo verslininko vaidmuo Floros pagrobime, kol kas lieka paslaptyje.

    Lisos Gardner „Niekada neprasitark“ skaitytojams duoda daugybę priežasčių spėlionėms, nes anksčiau aprašyti Floros išgyvenimai tėra, pasirodo, tik maža dalis jos saugomų paslapčių. Mįslių užmena ir paslaptingoji, kūdikio besilaukianti Evie. Prieš dešimt metų ji buvo įpainiota į savo tėvo nužudymo bylą. Tuomet jai nebuvo pateikti kaltinimai, nutarus, kad tėvo mirtis yra nelaimingas atsitikimas. Šį kartą įtarimai daug svaresni. Žmona, savo ruožtu, ginasi, kad šeimos užmiesčio name savo vyrą jau rado mirusį, o šaudė (dvylika kartų!) tik į Konrado nešiojamą kompiuterį, pamačiusi jo ekrane nepadorias nuotraukas. Tuo pačiu ji sunaikino ir kompiuterio turinį – be atkūrimo galimybės.

    Detektyvė D.D. Voren, kuri kadaise tyrė Evie tėvo žūties bylą, sunkiai tiki įtariamosios nekaltumu. Ir tik tuomet, kai Flora atranda savo ryšį su Konradu, detektyvė supranta, kad už abiejų žmogžudysčių bei Floros pagrobimo slepiasi dar vienas visos istorijos veiksnys.

    Lisa Gardner parašė dvylika romanų apie D.D. Voren, iš jų trijuose, naujausiuose, veikia ir Flora Dein. Mylima rašytojos policininkė tapo ir ekrano heroje – 2011 metais režisierius Johnas Gray pagal romaną „Hide“ (chronologiškai antrą iš serijos) pastatė televizijos filmą, kuriame D.D. Voren vaidino aktorė Carla Gugino.

    Lisa Gardner (1971) yra žinoma JAV kriminalinių romanų rašytoja, taip pat kurianti ir meilės romanus, kuriuos pasirašo Alicia Scott slapyvardžiu.

  • nysktantys

    Nykstantys mikrobai. Martin Blaser

    Reikšminga ir šokiruojanti knyga „Nykstantys mikrobai. Kaip žudomos bakterijos sukelia ligas“ pasakoja apie dažno antibiotikų vartojimo žalą mūsų organizmui ir išsamiai pasakoja apie mumyse gyvenantį mikrobų pasaulį, kuris būtinas, kad išgyventume.

    Knyga „Nykstantys mikrobai. Kaip žudomos bakterijos sukelia ligas“ – tai kelionė, į kurią mokslininkas vedasi skaitytojus, norėdamas paaiškinti, koks svarbus yra mikrobiomas ir kokią žalą jam ir visai mūsų sveikatai daro per dideli antibiotikų kiekiai. Būtent dėl bakterijų naikinimo vystosi tokie negalavimai ir ligos kaip nutukimas, astma, diabetas ir kai kurių formų vėžys.

    Dr. Martin Blaser knygoje „Nykstantys mikrobai. Kaip žudomos bakterijos sukelia ligas“ kviečia mus į žmogaus mikrobiomo platybes, kur šimtus tūkstančių metų žmogus ir jo bakterijos gyveno darnioje simbiozėje ir tai padėjo išsaugoti sveikatą. Dabar šiai sąjungai kilo pavojus - šiuolaikinė medicina ir vaistas, kurį bene labiausiai vertiname, žada ją sunaikinti. Kaip antibiotikas žudo mūsų organizmo mikrobus ir kokias pasekmes tai gali sukelti?  Knygos autorius kviečia mus į laboratoriją, kur šis nerimą keliantis poveikis gali būti vaizdžiai matomas. M. Blaser ne tik pateikia naujausius mokslo įrodymus apie žalingą antibiotikų poveikį, bet ir siūlo, kaip ateityje išvengti sudėtingų sveikatos problemų. Dr. Martin Blaser (1948 m.) – amerikiečių mokslininkas. Bakterijų reikšmę žmogaus organizmui studijavo daugiau nei 30 metų. Jis vadovauja Žmogaus mikrobiomo programai Niujorko universitete. Rašo straipsnius šia tema įvairiems leidiniams, taip pat kalba TV ir radijo laidose, skaito paskaitas. Jo knyga „Nykstantys mikrobai. Kaip žudomos bakterijos sukelia ligas“ sulaukė didelio pripažinimo ir buvo išversta į daugiau nei 20 kalbų. Mokslininkas gyvena ir dirba Niujorke.

  • nurodymai

    Nurodymai žengiantiems į pragarą. Doris Lessing

    Britų rašytojos Doris Lessing romaną „Nurodymai žengiantiems į pragarą“ kritikai ir skaitytojai priskiria fantastinės literatūros žanrui, bet nesuklystų pavadinę jį ir tekstu apie žmogaus psichikos prigimtį.

    Pati Doris Lessing „Nurodymai žengiantiems į pragarą“ pavadino vidinės erdvės fantastika, kurioje vyksta neįtikėtina, kvapą gniaužanti kelionė į stebinančią, baisią, neištyrinėtą, kartais švytinčią žmogaus vidinę teritoriją.

    Kembridžo universiteto profesorius Čarlzas Votkinsas, pasmerktas nesibaigiančiam sukimuisi Atlanto srovėse, galiausiai išlipa į tropinio krašto krantą. Ten profesorius atranda akmeninį miestą, dalyvauja, šviečiant pilnačiai, kruvinuose ritualuose į rojų panašiose giriose, tampa liudininku žiaurioje žiurkšunių tarpusavio kovoje ir ant išdidaus Baltojo Paukščio nugaros pernešamas per mirusiųjų jūrą. Galų gale profesorius yra įsukamas į erdvę ir pradeda kelionę kosmose.

    Bet egzotiškos ir fantastinės kelionės romane „Nurodymai žengiantiems į pragarą“ yra tvirtai susietos su realybe: profesorius Čarlzas Votkinsas gydomas psichiatrinėje ligoninėje. Medikams jis yra visiška mįslė. Gydytojai bando, naudodami vis stipresnius preparatus, įveikti profesoriaus minčių nuotykius, ir jau svarsto apie būtinybę gydyti pacientą elektrošoko terapija. Votkinso tapatybę taip pat rekonstruoja nepaprasti laiškai, talentingai nušviečiantys ir juos rašiusiuosius, ir aprašomuosius. Laiškuose kalbama apie pamirštas moteris, kurios kadaise mylėjo Votkinsą; apie partnerį, įsiutintą jo intelektinės anarchijos, ar karo laikų draugą.

    Doris Lessing yra įsitikinusi (tiksliau – buvo įsitikinusi 1971 metais, kai buvo išleisti „Nurodymai žengiantiems į pragarą“), kad visuomenės santykis su psichikos ligoniais yra pati didžiausia ir juodžiausia mūsų civilizacijos akloji zona.

    Doris Lessing (1919–2013 m.) gimė Irane, britų tėvų šeimoje. Vėliau šeima persikėlė į Pietų Rodeziją (dabar – Zimbabvę) ir ten gyveno iki 1949-ų metų, kai persikėlė į Londoną. Jos literatūrinę kūrybą literatūrologai skirsto į tris etapus. Pirmasis, nuo 1949 iki 1956 metų, turi aiškią komunistinę temą. Rašytoja iš Britanijos komunistų partijos gretų išstojo tik prasidėjus Vengrijos įvykiams. Šiame etape Doris Lessing rašė apie aštrius socialinius reikalus. Antrame etape (1956 – 1969) ji akcentavo psichologines temas. „Nurodymai žengiantiems į pragarą“ yra puikus šio etapo pavyzdys. Romanas, beje, buvo nominuotas 1971 metų Bookerio premijai. Trečio etapo ženklu tapo sufizmas, kurio idėjos atskleistos vėlyvojoje rašytojos kūryboje.
    2007 metais Doris Lessing buvo apdovanota Nobelio literatūros premija.

  • nusprendziau

    Nusprendžiau gyventi 120 metų. Ilchi Lee

    Vienas žymiausių šių dienų meditacijos mokytojų Ilchi Lee meta iššūkį – perskaitę knygą „Nusprendžiau gyventi 120 metų“ be baimės priimsite neišvengiamus gyvenimo pokyčius, o senatvė nebeatrodys baugi ir liūdna.

    Daugelio mūsų gyvenimas tarsi iš anksto apibrėžtas – iki 65-erių mes sunkiai dirbame ir tikimės, kad po to dar bent pora dešimtmečių gyvensime tik sau: atsipalaiduosime, ilsėsimės, turėsime galimybę užsiimti patinkančia veikla. Galėsime skirti laiko sau. Tačiau Ilchi Lee klausia – o jei turėtumėte dar daugiau laiko? Kokios galimybės atsivertų, jei sulaukę pensinio amžiaus galėtumėte gyventi dar keturis ar penkis dešimtmečius?

    Dvasinis mokytojas iš Pietų Korėjos sako, kad ilgesnis gyvenimas – misija įmanoma! Kiekvienas iš mūsų turime galimybę pratęsti biologinius limitus net iki 120-ies metų. Tačiau tikslas yra ne ilgi metai, bet gyvenimo kokybė. Viskas priklauso nuo to, kokių vertybių mes siekiame ir kokį gyvenimo būdą sulaukę garbaus amžiaus pasirinksime.

    Ilchi Lee tradicinį korėjietišką mokymą apie sielos ir kūno balansą pavertė pasauliniu fenomenu. Knygoje „Nusprendžiau gyventi 120 metų“ jis atveria naują ilgaamžiškumo teoriją bei pateikia pratimų ir įkvepiančių patarimų kaip mėgautis pilnaverčiu gyvenimu bet kokiame amžiuje. Ilchi Lee į visus klausimus atsako asmeniniu pavyzdžiu, nuoširdžiomis istorijomis, holistine korėjiečių praktika bei išmintimi.

    Autorius knygoje pateikia išsamią ilgaamžiškumo siekio programą, patarimus, kaip teisingai medituoti, kokius pratimus atlikti, kaip maitintis o, svarbiausia, kaip ir apie ką galvoti. Ilchi Lee remiasi holistine žmogaus samprata ir nedaro skirties tarp kūno, proto ir sielos. Jo praktikuojamas tradicinis korėjietiškas mokymas gali praplėsti biologines kiekvieno žmogaus galimybių ribas. Autorius įsitikinęs – norint to pasiekti, būtina turėti tikslą ir nuolat judėti jo link.

    Ilchi Lee knyga „Nusprendžiau gyventi 120 metų“ skirta kiekvienam skaitytojui - kuo anksčiau įvertinsite savo gyvenimą ir pradėsite galvoti apie pokyčius, tuo lengviau pakeisite savo mąstymą. Tačiau labiausiai Ilchi Lee tikisi įkvėpti žmones, sulaukusius 60-ies, kai lanko tik niūrios mintys apie artėjančią pabaigą ir atrodo, jog visa, kas geriausia, liko praeityje. Mes galime būti laimingi nepriklausomai nuo biologinio amžiaus.

  • pabudimo alchemija

    Pabudimo alchemija miegančioje visuomenėje. Remi Khalad

    Vidinio pasaulio atspindys slypi išorėje.
    Jei norisi gyventi savo gyvenimą, su smalsumu leiskitės į kelionę kartu su knygos autoriumi.

    Remi Khalad / Remigijus Savickas – jau 16 metų išlieka tarp geriausių verslo trenerių Lietuvoje. Sertifikuotas „Sony“, „Barclays“ ir „Microsoft“ kompanijų verslo treneris, buvęs mokymų kompanijos „DOOR Training Baltic“ vienas įkūrėjų, per 10 metų kartu su komanda pasiekęs TOP 3 poziciją rinkoje. Paskutinius penkerius metus aktyviai ir nuosekliai gilinasi į žmogaus autentiškumą, yra gavęs „Holistic Counseling“ metodikos akreditaciją S.I.A.F. Italijoje. Rotary klubo „Dipolis“ narys, savižudybių prevencijos projekto „atpažink ir pakalbėk“ iniciatorius; unikalios asmeninio pažinimo programos AutentiškaLyderystė.lt mentorius.

    Ši knyga „Pabudimo alchemija miegančioje visuomenėje“ – tai asmeninė kelionė iš miegančios visuomenės, kurioje gyvename, į gyvastingą vidinį pasaulį. Tai – siekis pabusti iš praeities įvykių, kurie nesąmoningai daro neigiamą įtaką šiandienos būsenai; perėjimas nuo gresiančio perdegimo iki vidinės ramybės ir autentiško gyvenimo stiliaus.
    Knygos „Pabudimo alchemija miegančioje visuomenėje“ autorius dalijasi laiko, kurį praleido ašramuose ir studijose pas sąmoningumo mokytojus, patirtimis, rodo, kaip pritaikyti jas kasdienybėje ir pakeisti savo gyvenimą 45 laipsnių kampu.

  • pakeliui su

    Pakeliui su savimi. Lavija Šurnaitė

    Trečioji Lavijos Šurnaitės knyga „Pakeliui su savimi“ - ne apie saldų gyvenimą, primenantį cukriniu glajumi aplietą spurgą. Gyvenimas - ne pyragėlių lentyna. Išsirinkai saldžiausią ir išėjai? Ne! Kartais jis būna net labai sprangus.

    Kaip suprasti, ką reiškia daryti One thing at a time, būti romiai, kaip padėti sau išsilaižyti žaizdas, priimti liūdesį ir skausmą, praleisti, išmokti gyventi lėtai, „nusinulinti“, atrasti savų ritualų... Išgirsti save tyloje.

    Raskime savo kelią, kuriuo reikia eiti mums, nesvarbu, koks vingiuotas jis būtų. šis kelias yra būtent mūsų - plaukti reikia ne prieš srovę, ne pasroviui, o ten, kur reikia mums - pakeliui su savimi.

    Už kiekvieno, net tamsiausio debesies, slepiasi saulės spindulys. Tegul šioje knygoje aprašyti mano ir artimų moterų išgyvenimai bei patirtys įveikiant sudėtingus gyvenimo etapus bus jums paguoda, ramsčiu, įkvėpimu ir padrąsinimu, kai labiausiai to reikės.