Pereiti prie turinio Į pradžią / Naujos knygos / Rytų fronto pragaras. Vermachto kareivis Rusijoje. Curt Hohoff
  • dienorasciai

    Dienoraščiai 1941-2010. Vanda Zaborskaitė

    Vandos Zaborskaitės „Dienoraščiai (1941-2010)“ galėtų ar net turėtų būti skaitomi kartu su jos „Autobiografijos bandymu“ - pastarojo retrospektyvų gyvenimo pasakojimą, sąmoningą ir kryptingą jo sumavimą papildo ir išplečia fragmentiškas, savitikslis dienoraščio punktyras, akistata su savo patirtimi. Šie du rašymo registrai sukuria autorės gyvenimo tekstą - ryškų pastarųjų dešimtmečių lietuvių autobiografinės literatūros įvykį. Jis reikšmingas kaip susigrąžinamos, nelaisvės metais represuotos atminties tekstas - vienas tų, kurie laiko tėkmę paverčia asmens ir bendruomenės istorija, atveria individualų epochos patirties ir reikšmių profilį, tad kultūriškai stiprina posovietinėje visuomenėje itin trapų asmens vertės pojūtį.

    Greta šios bendros reikšmės Zaborskaitės „Dienoraščiai“ kartu su „Autobiografijos bandymu“ bei „Laiškais“ priklauso XX a. lietuvių intelektualinio elito grupės - humanitarų, universitetų profesorių - autobiografinės literatūros tekstams. Pastaraisiais dešimtmečiais jie, nuosekliai publikuojami, pasirodo kaip atskiras atminties kultūros reiškinys. Zaborskaitės tekstai gali būti skaitomi greta Meilės Lukšienės (kartu su Julija Biliūniene-Matjošaitiene) „Laiko prasmių“, Vytauto Kubiliaus „Dienoraščių“, Algirdo Juliaus Greimo autobiografijos ir epistolikos, Marijos Gimbutienės „Dienoraščio ir atsiminimų“ bei laiškų, Viktorijos Daujotytės knygos „Vartai į abi puses“, Irenos Veisaitės „Gyvenimas turi būti skaidrus“, Donato Saukos „Apie taikų ir save“.

    Šie tekstai, rašyti ar išsakyti su ištobulintu savirefleksijos polinkiu ir mąstymo jėga, atveria individualias sąmoningumo trajektorijas sudėtingoje XX a. epochoje. Jas sieja bendra asmens savikūros linkmė: individualus savęs formavimas, neatskiriamas nuo įsipareigojimo ir ištikimybės įvairiai suvokiamam Kitom (konkretiems asmenims, bendruomenėms, visuomenei, tautai, valstybei). Šie žmonės - tokie skirtingi kilme, aplinka, patirtimi - atskleidžia, kaip nuo sąryšingos asmens savikūros, bendrystės saitų, ištikimybės formų neatsiejama idėjų genezė, joms pačioms suteikianti savitą profilį.

  • dvasiu nuotaka

    Dvasių nuotaka. Yangsze Choo

    Malaiziečių ir kinų kilmės autorės Yangsze Choo romanas „Dvasių nuotaka“ – kiek kitokia meilės istorija. Pasakojimas supintas iš kinų folkloro, sapnų, romantiškų intrigų, pavojingų nuotykių ir svaiginančių siužeto posūkių.

    Nors Malakos pusiasalį valdo kolonistai britai ir čia dominuoja primesta vakarų kultūra, tačiau vietiniai gyventojai vis dar gyvena pagal senąsias tradicijas. Uostamiestyje gajūs prietarai ir vaiduokliai.

    Li Lan priklauso bankrutavusiai aristokratų šeimai. Mergina dėl savo ateities neturi jokios vilties. Likimo nelengvina ir jos tėvas, kuris yra įnikęs į opijų bei skolas. Netikėtai tėvas dukrai parneša žinia – mergina galinti nurašyti šeimos skolas bei pasirūpinti namais visam gyvenimui, jei sutiks tekėti už turtingiausio miesto žmogaus sūnaus. Pasiūlyme slypi viena keista aplinkybė – būsimas vyras prieš keletą mėnesių buvo nužudytas.

    Retai praktikuojama santuoka su mirusiu žmogumi dažniausiai būdavo skirta nuraminti nerimstančią sielą. Mergina niekada nesvajojo tapti dvasių nuotaka, nes tai reiškia, kad sutikusi taip ištekėti ji pasmerktų save vienatvei. Li jaučiasi dėkinga, kad tėvas jos nespaudžia priimti pasiūlymo. Kaina labai didelė, tačiau apsilankiusi būsimų uošvių namuose, mergina visgi sutinka tekėti už vaiduoklio, nors širdį skaudina susižavėjimas kitu – naujuoju būsimo šešuro įpėdiniu. Po kelių naktų naujuose namuose nuotaka suvokia, kad sapnuose ją lanko sutuoktinis, o jo šeima turi baugių paslapčių.

    Kiekvieną naktį mergina yra įtraukiama į pomirtinį Kinijos pasaulį, kuriame klesti atskiras gyvenimas – ištisi miestai, intrigos, kerštingos dvasios. Šiame pasaulyje ji privalo išsiaiškinti tiesą apie tamsias savo vyro šeimos paslaptis.

    „Dvasių nuotaka“ yra tarsi istorinis romanas žengiantis per subtilią fantasy ribą. Knygoje aplinka, maistas, apranga bei tradicijos aprašytos labai įtaigiai. Sukurtas pomirtinis pasaulis taip pat itin detalus. Romano gerbėjai teigia, kad knyga galėtų patikti animatoriaus Hayao Miyazaki filmuko „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“ („Spirited Away“) mylėtojams.

    Malaiziečių ir kinų kilmės autorės Yangsze Choo knygos yra tapę “New York Times“ bestseleriais. Autorė mokėsi Harvardo Universitete, po studijų dirbo įvairiose korporacijose, kol galiausiai visą savo laiką skyrė rašymui. Pagal knygą „Dvasių nuotaka“ kompanija „Neflix“ stato serialą, žiūrovus jau pasiekė pirmasis sezonas.

  • elementai

    Elementai. Anja Royne

    Apdovanojimą pelniusi autorė Anja Røyne knygoje „Elementai. Kaip geležis padeda kvėpuoti, o kalis – matyti ir kitos puikios cheminių elementų savybės” kviečia mus į į stulbinančią kelionę po chemijos bei fizikos mokslo pasaulį. Norvegų fizikė pristato mums pagrindinius cheminius elementus, iš kurių esame padaryti tiek mes, tiek ir visa supanti aplinka.

    Mokslininkė Anja Røyne ne tik paaiškina mums, kodėl žmogaus kūnui reikalingi yra fosforas, geležis, silicis, kalis ir daugelis kitų elementų. Ji taip pat kviečia mus į informatyvų turą po pasaulį, kuriame šios nuostabios ir vertingos medžiagos yra randamos. Visi žinome, kad žmonių gyvenimas priklauso nuo cheminių elementų – be deguonies negalime kvėpuoti, o mūsų kūnai sudaryti iš anglies bei geležies, visiškai tokios pačios, kaip ir geležinkelio bėgiai. Tačiau kiek iš mūsų žino, koks svarbus yra fosforas arba, pavyzdžiui, kalis, kuris suteikia energijos regos nervams atsakingiems už žmogaus gebėjimą matyti?

    „Elementai“ privers į mūsų vietą pasaulyje pažiūrėti visiškai nauju kampu. Autorė kelia klausimus, ar svarbių elementų išteklių mums užteks? Kas bus, kai jie Žemėje pasibaigs? Galbūt įmanoma gyvybiškai reikalingų elementų gauti iš kosmoso? Juk kažkada jie iš ten ir atkeliavo į mūsų planetą. Knyga elegantiškai apjungia kasdienį žmogaus gyvenimą su globalinėmis problemomis. „Elementai. Kaip geležis padeda kvėpuoti, o kalis – matyti ir kitos puikios cheminių elementų savybės“ gavo prestižinį Brage prizą už geriausią mokslo populiarinimo knygą Norvegijoje 2018-tais metais.

    Anja Røyne gimė 1981-ais metais, Norvegijoje. Ji – mokslininkė, tyrinėtoja ir Oslo universiteto Fizikos instituto dėstytoja. Fizikės specializacija yra saulės energija. Autorė mokėsi Sidnėjaus universitete, grįžusi daktaro laipsnį apsigynė Norvegijoje. Pastaruosius penkiolika metų ji tyrinėja geologinius ir geocheminius procesus. Dabar mokslininkė vadovauja projektams, kurie užsiima tyrimais ir bando nustatyti ar įmanoma įvairias medžiagas sukurti naudojant biotechnologijas. Anja Røyne aktyviai populiarina mokslą. Ji kuria savo tinklaraštį ir dažnai dalyvauja įvairiose mokslo tematikos TV bei radijo laidose, duoda interviu laikraščiams, rašo straipsnius. „Elementai“ yra pirmoji autorės knyga, kuri sulaukė pripažinimo ir prestižinio apdovanojimo. Anja Røyne šiuo metu rašo dar dvi knygas apie fiziką ir klimatą. Autorė kartu su vyru, trimis vaikais bei kate gyvena Osle.

  • gydytojas is saragosos

    Gydytojas iš Saragosos. Noah Gordon

    Autorių Noah Gordon pasaulis ir Lietuvos skaitytojai puikiai pažįsta iš bestseleriais tapusių knygų trilogijos „Gydytojas. Avicenos mokinys“, „Šamanas“ bei „Savi keliai“. „Gydytojas iš Saragosos“ – nauja į lietuvių kalbą išversta knyga, kuri pasakoja apie skaudų žydų likimą penkiolikto amžiaus Ispanijoje. Tuo metu tautą persekiojo negailestinga Ispanų inkvizicija.

    1492-ais metais Ispanų inkvizicija savo gniaužtuose laikė visą šalį. Po šimtmečius bažnyčios remiamų persekiojimų, žydai, kurie ispanų gyvenime buvo svarbūs nuo pat Romėnų laikų, karališkuoju įsakymu galutinai ištremiami. Tie, kurie nori likti šalyje yra tiek įsibauginę, kad priima katalikų tikėjimą. Didelė dalis kitų šeimų nusprendžia palikti Ispaniją ir išvykti. Deja, daugelis jų nužudomi dar nespėję pabėgti iš šalies.

    Penkiolikmetis Jonas yra vieno geriausių to meto Ispanijos sidabrakalio sūnus. Vaikinas netikėtai netenka brolio – jis nužudomas paslaptingomis aplinkybėmis. Netrukus inkvizicija susidoroja ir su berniuko tėvu. Šie žmonės – nematomos aukos bendrame fanatiškų žudynių plane. Dėl aplinkybių įstrigęs Ispanijoje Jonas duoda sau pažadą gerbti šeimą ir niekada neatsisakyti savo tikėjimo bei puoselėti žydiškas tradicijas.

    Jonas su asile Moze pradeda didingą bėglio kelionę per Ispaniją. Kelionę ne tik per šalį, bet ir per savo vidinį pasaulį. Sunkiai triūsdamas jis stengiasi nepaleisti atsiminimų apie prarastą kultūrą ir bando rasti atsakymus į su tautos praeitimi susijusius būties klausimus. Knygos pasakojimas yra Jono virsmas iš berniuko į vyrą. Suaugus jam tenka derinti dvigubą gyvenimą – gerbiamo katalikų gydytojo ir pabėgėlio žydo. Pasakojimas tasi seka paskui žmogų, kuris visą gyvenimą išlaikė savo pažadą ir įsitikinimus.

    „Gydytojas iš Saragosos“ – gilus žvilgsnis į praeitį, tikrove paremta istorijos pamoka apie gyvenimą, nuotykius ir nepamirštamą meilę. Kūrinyje tvyro ir paslapties prieskonis, tad romanas įtrauks visapusiškai. Noah Gordon naudoja stipriąsias savo talento puses ir tai jaučiama visoje istorijoje.

    Noah Gordon gimė 1926-tais metais, JAV. Prieš pasinerdamas į grožinės literatūros kūrimą autorius rašė medicinos temomis. Tai itin jaučiasi ir jo romanuose, nes ne viename jų kalbama medicinos ar medicinos etikos temomis. Labiausiai autorių išgarsino knyga „Gydytojas. Avicenos mokinys“ pagal kurią 2013 metais vokiečiai pastatė filmą „The Physician“. Būtent po jo rašytojas sparčiai išpopuliarėjo Europoje ir pagaliau sulaukė šlovės gimtosiose Jungtinėse Amerikos Valstijose.

  • istorijos kuriu jums nepasakojau

    Istorijos, kurių jums nepasakojau. Skirmantas Pabedinskas

    Skirmanto Pabedinsko skaitytojams pristatinėti nereikia – jis žymus Lietuvos žurnalistas, televizijoje išdirbęs penkiasdešimt metų. Skirmantas Pabedinskas pristato knygą „Istorijos, kurių jums nepapasakojau“, kurią parašė kartu su bendraautore Zina Paškevičiene. Jau iš pavadinimo galima suprasti, kad autorius parengė atsiminimus apie savo ilgamečio darbo užkulisius bei tai, kas tiesiog nepateko į kadrą.

    „Istorijos, kurių jums nepapasakojau“ daugiausiai pasakoja apie darbą sovietų okupacijos metais bei apima pirmus Lietuvos Nepriklausomybės metus.

    Daugelis žmonių tikrai girdėjo jau legenda tapusią frazę „Nepažįstu aš tų draugų“. Tačiau jaunesni skaitytojai gali ir neprisiminti jos kilmės – už šį legendinį posakį dėkoti galime žurnalistui Skirmantui Pabedinskui. Filmuodamas gerai žinomą laidą „Keliai, mašinos, žmonės“, autorius kartu su milicija (sovietmečiu taip buvo vadinama policija) dalyvavo reide. Milicininkai sustabdė įtartiną traktorių, o jo vairuotoją Juozą išvežė pasitikrinti blaivumo. Išgėręs vyras atsisakė išduoti, kas buvo jo stikliuko draugai, o apklausos metu nufilmuota frazė „Nepažįstu aš tų draugų“ įėjo į istoriją bei tapo folkloru. Šis nutikimas yra detaliai aprašytas knygoje „Istorijos, kurių jums nepapasakojau“. Čia skaitytojai sužinos ir Juozo likimą.

    Skirmantas Pabedinskas per savo gyvenimą sukūrė beveik trisdešimt tūkstančių reportažų. Jis kalbino apie aštuoniasdešimt tūkstančių pašnekovų. Sunku įsivaizduoti? Tiek žmonių susidarytų intervavus kiekvieną Panevėžio gyventoją. Akivaizdu, kad daugybė istorijų liko nutylėtos ar netilpo į trumpus reportažus, todėl žurnalistas nusprendė atsiminimus sudėti į knygą. Autorius teigia, kad visos istorijos yra tikros. Žurnalistas dirbo ne tik Lietuvoje. Jis kalbino žmones ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Japonijoje, Italijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Filipinuose, Vietname bei kitose šalyse.

    Skirmantas Pabedinskas gimė 1945-tais metais. Baigęs vidurinę mokyklą Jūžintuose jis planavo mokytis aktorystės, bet paskutinę minutę persigalvojo ir įstojo į Vilniaus politechnikumą, fototechniko specialybę. Lietuvos televizijoje autorius dirbo nuo 1972-ų metų. 1985-ais metais jam buvo suteiktas nusipelniusio žurnalisto garbės vardas, o 2001 metais Skirmantas Pabedinskas tapo Lietuvos žurnalistų sąjungos Vinco Kudirkos premijos laureatu. Vėliau autorius pasuko į politiką ir 2004 metais buvo išrinktas į Seimą, kur praleido vieną kadenciją.

  • ypatinga lietuva

    Ypatinga Lietuva. Keliaujame po Lietuvos saugomas teritorijas

    „Ypatinga Lietuva. Keliaujame po Lietuvos saugomas teritorijas“ – tai trečiasis atnaujintas knygos leidimas. Ši turistinio pobūdžio knyga skirta tiek jaunesniems, tiek vyresniems skaitytojams. Visiems, norintiems pažinti ir atrasti gražiausias Lietuvos vietoves: rezervatus, nacionalinius ir regioninius parkus, – tai, kas vertingiausia mūsų šalies gamtoje.

    Knygoje „Ypatinga Lietuva. Keliaujame po Lietuvos saugomas teritorijas“ pateikiamos 5 nacionalinių parkų, 30 regioninių parkų ir 6 rezervatų lankytinos vietos su maršrutų žymomis, žemėlapiais, GPS koordinatėmis ir trumpais kiekvieno objekto aprašymais.

    „Ypatinga Lietuva. Keliaujame po gražiausias Lietuvos vietoves“ – tai paruoštukas įdomiam laisvalaikiui, atrandant ir tyrinėjant saugomas teritorijas, jų gamtą ir kitas vertybes.

    Keliaukime, atraskime ir grožėkimės.