• Bekraštė stepė

    Bekraštė stepė. Esther Hautzig

    Sibiro platybės panašios į pasaulio kraštą. Tai vieta, iš kur negrįžtama. Vieta, į kurią sovietai negailestingai ištrėmė tūkstančius nekaltųjų, pripažintų valdžios ir žmonių priešais.

    Dešimtmetė Estera buvo suimta su visa šeima ir perpildytais gyvuliniais vagonais iš Vilniaus nugabenta į bekraštes Sibiro stepes. Svetimas atšiaurus kraštas tapo jai pragariškais namais, kiekviena diena – mėginimu išgyventi. Badas, ligos, mirtys, pažeminimai, arktinis speigas – tai tik maža dalis sunkumų, su kuriais susidūrė Estera. Tačiau, nepaisant visko, šios mergaitės istorija spinduliuoja optimizmu ir yra gražus žmogaus dvasios stiprybės pavyzdys.

    „Bekraštė stepė" - skausminga tremties istorija, paremta autorės vaikystėje Sibire patirtais išgyvenimais.

    „Anos Frank dienoraštis" ir „Berniukas dryžuota pižama" skaitytojams.

  • Bėgūnai

    Bėgūnai. Olga Tokarczuk

    Kas verčia žmogų keliauti, blaškytis po erdvę, iš kur tas nenumaldomas poreikis lėkti, kodėl pasaulis šiandien toks nerimstantis? Atsakymą, regis, turėjo XVII a. egzistavusi, o turbūt dar ir šiandien gyva, Rusijos sentikių bėgūnų sekta, maniusi, kad nuo piktosios dvasios, nuo velnio ir visokio blogio gelbsti tik nuolatinis judėjimas, kapanojimasis prieš srovę, nes plaukimas pasroviui – tai anaiptol ne tikrasis judėjimas.

    Pasakojimą apie bėgūnus ir jų ekscentrišką pasaulėvoką Olga Tokarczuk išgirdo kadaise pati atklydusi į Maskvą, o mintimis apie tai, pristatydama savo knygą „Bėgūnai", dalijosi praėjusią vasarą Nidoje, viename iš Thomo Manno festivalio susitikimų.

    Romano „Bėgūnai" veiksmas šokinėja nuo XVII a. iki šių dienų, o jo struktūra – tarsi atskirų, ir visai pramanytų, ir tikrais faktais paremtų, miniatiūrų vėrinys.

    Olga Tokarczuk – ryški, nepaprastu sąmoju ir ypatinga vaizduote pasižyminti šiuolaikinės lenkų literatūros žvaigždė, lietuvių skaitytojui pažįstama kaip romanų „Praamžiai ir kiti laikai", „Dienos namai, nakties namai" autorė. 2018 m. už romaną „Bėgūnai" ji pelnė vieną prestižiškiausių anglakalbiame pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker International Prize" (angliškai romanas pasirodė „Flights" pavadinimu). Olga Tokarczuk – pirmoji rašytoja iš Lenkijos, pelniusi šiuos laurus.

  • Biologija kišenėje

    Biologija kišenėje. Prisimink, pasikartok, pasiruošk egzaminui. Romualdas Čiužas, Jolanta Martinionienė, Pranė Stankevičienė

    Naujame leidinyje „Biologija kišenėje. Prisimink, pasikartok, pasiruošk egzaminui!" pateikiama biologijos kurso santrauka. Joje rasite trumpai, aiškiai ir vaizdžiai pateiktą informaciją apie organizmų cheminę sudėtį, ląstelių sandaros ir dalijimosi ypatumus, fotosintezę, organizmų gyvybines funkcijas bei dauginimąsi, judėjimą, homeostazę, šalinimą ir kt. Glaustai apžvelgiama ekologijos tema, pateikiami esminiai Č. Darvino evoliucijos teorijos klausimai bei evoliucijos raida. Leidinys – puiki mokymo priemonė pasikartoti arba žinioms įtvirtinti, tinkanti nuo 7 iki 12 klasės. Priemonė ypač naudinga abiturientams, kurie gali labai greitai pasitikrinti žinias prieš egzaminus.

  • Būk kuo nori būti

    Būk, kuo nori būti. Laura Čeber

    BŪK, KUO NORI BŪTI

    įkvėps susikurti save darant tai, kas patinka,

    pažadins motyvaciją siekti to, kas seniai viduje kirbėjo,

    suteiks drąsos tuoj pat viską mesti ir daryti tai, ką nori.

    Kaip nusipiešti savo sėkmės viziją ir jos siekti darant tik tai, kas „veža".

    Kaip nepražiopsoti gyvenimo ir viską mesti reikiamu momentu.

    Kada jaunatviškas maksimalizmas priverčia sukurti neįmanomus dalykus, o kada yra pražūtingas.

    Kaip savo blogiausias savybes priversti tarnauti tau.

    Kodėl neverta atidėti planų ateičiai, kuri gali ir neišaušti.

    Kodėl protingiausieji dirba tik samdomą darbą, o nebaigę mokslų tampa milijonieriais.

    Kaip savo ambicijomis pranokti talentinguosius.

    Kodėl sėkmingiausi yra tie, kurie pradeda verslą be cento kišenėje.

  • Durnių mokykla

    Durnių mokykla. Saša Sokolov

    „Durnių mokykla" – pirmasis rusų rašytojo, ekscentriko, puikaus stilisto ir subtilaus psichologo Sašos Sokolovo romanas. Ši knyga - reikšmingas ir paslaptingas XX a. pabaigos-XXI a. pradžios rusų literatūros reiškinys. Tai - samizdato bestseleris, romanas ilgą laiką buvo platinamas tik pogrindyje. 1976 m., kai rašytojas jau buvo emigravęs, knyga rusų kalba buvo išleista JAV. Vėliau romanas buvo išverstas į anglų kalbą ir 1982 m. pasirodė rinkinyje „Contemporary Russian Prose". Baigiamajame žodyje „Durnių mokykla" įvardijama kaip reikšmingiausias šio rinkinio kūrinys.

    „Durnių mokykla" – tai pasakojimas apie 14-metį berniuką, kenčiantį nuo asmenybės susidvejinimo. Tai pasakotojo vidinis monologas, o tiksliau dialogas su savuoju „aš". Vitia Pliaskinas, toks berniuko vardas, naujai ir neįprastai žvelgia į pasaulį. Jam sunku susitaikyti su jį supančia tikrove, įprasta realybė jam neegzistuoja. Laikas ir erdvė neturi aiškios pradžios ir pabaigos. Tai tarsi begalinis įspūdžių, patirties ir asociacijų srautas.

    Romanas neturi aiškaus siužeto ir struktūros. Laikas juda visomis kryptimis, mirusieji egzistuoja kartu su gyvaisiais. Pasakotojas kalba unikaliu būdu: kaip poetas, menininkas arba pranašas.

    Romane išorinis pasaulis tarsi neegzistuoja. Skaitytojas panardinamas į pagrindinio veikėjo mintis - egzistuoja tik vidinis jo monologas su savimi. Jo svarstymų lauke atsiduria pati ribos sąvoka – tarp laisvės ir priespaudos, gamtos ir tvarkos, beprotybės ir sveiko proto, laiko erdvėje ir normalios jo tėkmės. Pagrindinio romano veikėjo dialogas – tai jo vidinio „aš" susidūrimas su esama tvarka ir nustatytomis taisyklėmis.

    Savo kūrinius Saša Sokolovas vadino „proezija" – tarsi ties poezijos ir prozos riba balansuojanti kūryba. „Durnių mokykloje" netrūksta magiškų poezijos vaizdinių, apgaubtų prozos forma – būtent tai pakerėjo Vladimirą Nabokovą, kuris Sokolovo knygą pavadino „įtraukiančia, tragiška ir graudžia". Itin teigiamai ją įvertino ir Josifas Brodskis.

    Saša Sokolovas gimė Kanadoje, kur jo tėvas dirbo Sovietų Sąjungos ambasadoje. Kai tėvui 1946 m. buvo pareikšti įtarimai dėl šnipinėjimo, visa šeima grįžo į SSRS. Saša mokėsi mokykloje, po jos baigimo dirbo morge sanitaru. 1962 m. įstojo į užsienio kalbų institutą. Norėdamas išvengti šaukimo į Tarybinę armiją simuliavo ligą ir buvo 3 mėnesiams paguldytas į psichiatrijos ligoninę.

    Vėliau studijavo žurnalistiką Maskvos valstybiniame universitete ir puoselėjo planus palikti šalį. Sokolovas ne kartą bandė bėgti iš šalies. Visi bandymai buvo nesėkmingi, o nuo kalėjimo jį gelbėdavo tik tėvo tarnybiniai ryšiai.

    1972 m. įsidarbino Kalinino srityje eiguliu. Per metus parašė romaną „Durnių mokykla". Kurį laiką gyveno su pirmąja žmona Stavropolio krašte. Dirbo kūriku. Neakivaizdžiai baigdamas mokslus Maskvos valstybiniame universitete susipažino su antrąja žmona Johana Štaindl. 1975 m. ji Vienoje paskelbė bado streiką ir Sokolovui leido išvykti iš SSRS. Vienoje dirbo staliumi, 1976 m., kai buvo išleista „Durnių mokykla", persikėlė į JAV. 1977 m. Sašai Sokolovui suteikta Kanados pilietybė.

    Amerikoje dėstė JAV ir Kanados universituose, dirbo Vermonte slidinėjimo treneriu. Dar du garsūs Sokolovo romanai - „Tarp šuns ir vilko" ir „Palisandrija".

    Šiandien JAV gyvenantis Sokolovas sako toliau rašantis, tačiau atsisako publikuoti savo darbus.

  • Emocinis šantažas

    Emocinis šantažas. Susan Forward

    Žinomos pasaulyje terapeutės ir lektorės Susan Forward knyga „Emocinis šantažas: kai artimi žmonės mumis manipuliuoja, keldami baimės, pareigos ir kaltės jausmus" padės atpažinti ir pakeisti jus žlugdantį artimų žmonių elgesį.

    Emocinis šantažas nėra toks jau retas ir nežinomas reiškinys. Gali būti, kad su juo susiduriate, tačiau nežinote, kaip tai įvardyti. Kai girdite frazes: „jei tikrai mane mylėtum..." arba „po visko, ką dėl tavęs padariau...", galite skambinti pavojaus varpu. Tai galingas manipuliacijos įrankis, kuriuo artimi žmonės mojuoja mums prieš nosį ir grasina, nes elgiamės ne taip, kaip jie norėtų.

    Dažniausiai tokį šantažą vykdo mums artimi žmonės, kurie mus pažįsta, žino silpnybes ir net tamsiausias paslaptis. Be to, jie puikiai supranta, kad yra mums svarbūs. Tai mūsų mamos, partneriai, vadovai, kolegos, draugai, mylimieji. Net jei iš tikrųjų jiems rūpime, jie tas žinias apie mus panaudoja vieninteliu jiems suprantamu ir trokštamu būdu – siekia mūsų paklusnumo.

    Žinoma terapeutė Susan Forward knygoje „Emocinis šantažas: kai artimi žmonės mumis manipuliuoja, keldami baimės, pareigos ir kaltės jausmus" atskleidžia, kaip santykius griauna manipuliacijos ir pataria skaitytojams, ką daryti, kad pasigintų nuo emocinio šantažo. Autorė rašo aiškiai ir konkrečiai, todėl knygoje galima rasti tikrai veiksmingų technikų, kurios padės sustiprinti santykius ir nutraukti šantažą.

    S. Forward – pasaulyje žinoma terapeutė ir dėstytoja, psichologijos mokslų daktarė, veda grupinius užsiėmimus ir mokymus. Ji yra kelių New York Times bestselerių autorė, rašo apie tėvų ir vaikų, vyro ir žmonos, uošvių ir žentų bei marčių santykius, meilę ir melą šeimoje, išdavystę, emocinį šantažą. Jos knygos ir paskaitos padeda atrasti ir padidinti pasitikėjimą savimi ir susikurti emocinę nepriklausomybę.

    Lietuviškai taip pat išleistos jos bestseleriais tapusios knygos „Toksiški tėvai: kaip atsikratyti skaudžios patirties ir susigrąžinti savo gyvenimą" ir „Toksiški uošviai: taikios strategijos, kaip apsaugoti santuoką".