Pereiti prie turinio Į pradžią / Naujos knygos / Sutramdyta meška. Beata Nicholson ir kt.
  • paprasto gyvenimo menas

    Paprasto gyvenimo menas. Shunmyo Masuno

    Japonų dzen budizmo dvasininkas Shunmyo Masuno knygoje „Paprasto gyvenimo menas: 100 kasdienių praktikų ramybei ir džiugesiui pasiekti“ primena, kad laimę rasime ne ieškodami nepaprastų išgyvenimų, bet į gyvenimo rutiną įnešdami nedidelius kasdieninius pokyčius. Autorius praktikas pateikė aiškiai, gražiai ir glaustai.

    Remdamasis šimtmečių išmintimi dzen budizmo vienuolis parengė ir šiuolaikiniam žmogui pritaikė šimtą kasdienių praktikų. Jas pasitelkę galite pasiekti, kad jūsų gyvenimas taptų prasmingesnis ir dvasiškesnis. Pasaulyje, kuriame vyrauja technologijos ir bei žmonių nutolimas nuo gamtos, o psichinės ligos tampa visuotine epidemija, Shunmyo Masuno parengtas vadovas yra tarsi ištiesta pagalbos ranka, kurią kiekviena turėtų priimti, o knygą laikyti savo asmeninėje bibliotekoje.

    Knygoje „Paprasto gyvenimo menas: 100 kasdienių praktikų ramybei ir džiugesiui pasiekti“ siūlomos praktikos yra paprastos ir gana lengvai įgyvendinama bei efektyvios. Pavyzdžiui, autorius teigia, kad kasdieninis saulėlydžio laukimas nuteikia šventiškai, o gėlių sodinimas ir stebėjimas kaip jos auga išmoko priimti pokyčius. Laiko leidimas basomis atpalaiduoja. Nereikalingų dalykų atsisakymas atgaivina mintis. Vienuolis siūlo nešvaistyti laiko nervinantis dėl dalykų, kurių negalime pakeisti, skirti laiko sau, giliai pakvėpuoti, negalvoti apie blogus dalykus prieš miegą, prisiminti, kad jokia diena nėra svarbesnė už šiandieną. Regis šios tiesios paprastos ir visiems žinomos, tačiau daugelis pamiršta. Glaustai pateikti patarimai neapsunkina ir primena, kad ramybės reikia ieškoti kasdienybėje.

    „Paprasto gyvenimo menas: 100 kasdienių praktikų ramybei ir džiugesiui pasiekti“ – japoniško lengvumo ir estetikos kupina knyga, kuri kasdieninį gyvenimą pripildys džiaugsmo bei padės atsikratyti nerimo.

    Shunmyo Masuno gimė 1953-tais metais. Jis yra japonų vienuolis ir sodų dizaineris. Vienuolis vadovauja 450 metų skaičiuojančiai „Soto Zen“ šventyklai. Taip pat jis yra Tama Art universiteto profesorius bei vadovauja dizaino kompanijai, kuri suprojektavo daugybę sodų Japonijoje ir užsienyje. Jo darbai apima tiek tradicinių japoniškų sodų kūrimą, tiek modernius apželdinimo sprendimus. Projektuodamas sodus Masuno pirmiausiai medituoja ir užmezga ryšį su erdve, tiki, kad sodininkystė padeda pasiekti harmoniją, ramybę ir sakralumą. Shunmyo Masuno yra parašęs septynias knygas apie sodus bei dzen budizmą.

  • parduoti vaikai

    Parduoti vaikai. Kristina McMorris

    PARDUODAMI 2 VAIKAI
    Jo gerklę užspaudė spazmas.
    Jis dar sykį perskaitė žodžius.

    1931 metų rugpjūtį jaunas reporteris Elis Rydas viename miestelyje nufotografavo apšiurusioje namo verandoje sėdinčius du berniukus. Už jų nugarų jis pastebėjo lentgalį su užrašu apie parduodamus vaikus. Didžioji depresija jau kelerius metus alino Jungtines Amerikos Valstijas. Bankrutavus bankams ir užsidarius gamykloms milijonai žmonių neteko darbo ir pajamų. Siekdami apsaugoti vaikus nuo bado, tėvai siųsdavo juos į turtingesnių giminaičių ūkius, palikdavo prie bažnyčių arba atiduodavo į našlaičių prieglaudas. Bet niekas negalėjo įsivaizduoti, kad vaikai kada nors bus parduodami. Elis Rydas neketino kam nors rodyti savo nuotraukos. Tačiau netyčia patekusi į laikraščio redaktoriaus rankas ji tapo tikra sensacija. Elio sukurta istorija apie parduodamus vaikus sukrėtė Amerikos visuomenę, o pačiam žurnalistui atvėrė kelią į pirmuosius laikraščio puslapius. Vis dėlto šlovė ir pripažinimas nenuslopino įkyraus nerimo. Juolab kad laikraščio nuotraukoje atsidūrė ne tie vaikai...

    „The New York Times“ ir „USA Today“ bestselerių autorė Kristina McMorris romaną „Parduoti vaikai“ parašė įkvėpta tikros nuotraukos. Ji ne tik meistriškai perteikia sudėtingą to laiko situaciją, bet ir jautriai veda mus įtaigiu meilės, atgailos bei pasiaukojimo keliu.

  • pasakojimai apie vilniu ir vilniecius

    Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius, Kn. 3. Zita Medišauskienė

    Trečioji serijos „Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius“ knyga į vilniečių ir Vilniaus gyvenimą žvelgia neilgą laiko tarpsnį – į XVIII–XIX amžių.

    Šįkart skaitytojas galės susipažinti ne tik su krikščioniškosios miesto gyventojų dalies, bet ir žydų gyvenimo epizodais. Arkadijaus Kovnerio, sudėtingo likimo vilniečio žydo, atsiminimai atskleidžia žydų šeimos kasdienybę ir buitį, žydų jaunuolių gyvenimą ir siekius Vilniuje bei gretimose vietovėse. Netikėtas, detalių prisodrintas XIX amžiaus antrosios pusės Vilniaus aprašymas, atmieštas žavingais ir neretai unikaliais miesto vaizdais, atsiveria Liudviko Čarkovskio tekstuose. Jau ne kasdienybei, o šventėms skiriamas pasakojimas apie Vilniaus karnavalą – visada ir visų lauktą nuodėmingą pramogų ir šėlsmo laiką, kai miesto gyventojai ir svečiai šoko iki paryčių, linksminosi iki alpulio. O pradedama knygelė rimta tema – intelektiniai Vilniaus miestiečių horizontai XVIII amžiuje, juos pamatyti galima vartant asmeninių bibliotekų knygas.

  • paskutinis mamos

    Paskutinis mamos apkabinimas. Frans de Waal

    Primatų tyrinėtojas, etologas ir zoologas Frans de Waal jau keturiasdešimt metų stebi ir analizuoja gyvūnų elgesį. Knygoje „Paskutinis mamos apkabinimas“ jis atsako į daugeliui kylantį klausimą ar gyvūnai jaučia emocijas.

    Autorius knygą pradeda nuo šimpanzės vardu Mama istorijos. 59 metų šimpanzė buvo jau arti mirties – ji atsisakė valgyti, gerti, vien tik gulėjo susisukusi į kamuoliuką. Daugiau nei keturiasdešimt metų ją pažinojęs mokslininkas Jan van Hooff atvyko atsisveikinti su sena drauge. Senutė, tiesiog nušvito pamačiusi savo bičiulį. Ji šiek tiek atsigėrė ir ėmė myluoti savo draugą – seniau užsimezgęs draugų ryšys buvo akivaizdus. Knygoje aprašytą jautrų epizodą galima rasti ir „Youtube“ svetainėje. Vien jau šis įvykis įrodo, kad primatai jaučia lygiai tokius pačius jausmus bei emocijas, kaip ir mes.

    Žmonės nėra vienintelė rūšis, turinti meilės, neapykantos, baimės, gėdos, kaltės, džiaugsmo, pasibjaurėjimo ir empatijos jausmą. Mes su gyvūnais esame susiję daug labiau nei manome. Pasitelkdamas nenuginčijamus pavyzdžius autorius griauna įsigalėjusį žmonių skepticizmą gyvūnų emocijų atžvilgiu. Knyga iliustruota paties zoologo piešiniais bei nuotraukomis. Nors didžioji tyrimo dalis skirta primatams, tačiau rašytojas į savo tyrimą įtraukė ir kitus gyvūnus – žuvis, paukščius, arklius, žiurkes.

    „Paskutinis mamos apkabinimas“ – patiks visiems besidomintiems mus supančiu pasauliu, žmonėms, kurie nori geriau perprasti savo gyvūnus ir jaučiantiems, kad apie gyvąją gamtą dar labai daug ko nežinome. Jei vis dar galvojate, kad gyvūnai vadovaujasi vien tik instinktais ir skeptiškai žiūrite į mintį, kad jie turi emocijas, tai labai tikėtina, kad ši knyga sulaužys nusistatymą.

    Olandas Frans de Waal gimė 1948-tais metais. Jis yra žymus primatologas ir etologas, primatų elgesio profesorius Atlantos Emory universitete. Savo tyrimų centre autorius gilinasi į gyvūnų socialinį elgesį, įskaitant konfliktų sprendimą, bendradarbiavimą, baimę dėl nelygybės ir dalijimąsi maistu. Autorius parašė daugybę mokslinių straipsnių ir išleido šešiolika knygų apie gyvūnų elgesį bei ryšį su žmonėmis. Už originalų ir suprantamą mokslinių knygų stilių rašytojas 2020-tais metais buvo apdovanotas prestižine „PEN / EO Wilson Literary Science Writing Award“ premija.

  • paskutinis rytas

    Paskutinis rytas. Veikko Erkkila

    Sukrečiantis žinomo suomių žurnalisto Veikko Erkkilä pasakojimas apie sovietų partizanų būrių naikinamuosius žygius Suomijos pasienio kaimuose. Tęstinio karo metu tuos būrius organizavo Karelijos–Suomijos SSR NKVD. Gerai ginkluoti enkavėdistai Suomijos pasienyje nuo Pielineno iki Petsamo nužudė apie 170 civilių, kelios dešimtys kaimų gyventojų dingo, 54 buvo sužeisti.

    Likusių gyvų istorijos jaudina ir pribloškia. Dėl politinių priežasčių žuvusiųjų artimieji ištisus dešimtmečius liūdesį ir baimę kentė vienumoje. Apie sovietų partizanų nusikaltimus Suomijoje atvirai pradėta kalbėti tik XX a. dešimtajame dešimtmetyje.

    1998 m. knyga „Paskutinis rytas. Nutylėti sovietų partizanų nusikaltimai“ buvo įvertinta Valstybine premija, skiriama už informacijos sklaidą.

    1999 m. Suomija pateikė Rusijos Karelijos Respublikos prokuratūrai sąrašą sovietų veteranų, kuriuos siekia nuteisti.

  • pauksciu ciulbejimas

    Paukščių čiulbėjimas. Sebastian Faulks

    Britų autoriaus Sebastian Faulks knyga „Paukščių čiulbėjimas“ yra poetiškas, širdį daužantis romanas apie karo žiaurumus bei viltį, neblėstančią net pačiomis skaudžiausiomis aplinkybėmis. Autorius meistriškai rašo elegantišką prozą ir kuria gerai įsimenamus charakterius, jis geba apjungti aistringą ir erotišką meilės istoriją su sunkiai suvokiamu karo siaubu.

    1910-ieji metai. Į šiaurės Prancūziją atkeliauja jaunas anglas Stivenas Reisfordas. Čia jis įsikuria Azerų namuose, kuriuose sutinka Izabelę – jauną moterį, kuri kenčia nelaimingoje santuokoje. Tarp Stiveno ir Izabelės įsiplieskia kibirkštis ir jaunuoliai įsitraukia į aistringą meilės romaną. Rašytojas skaitytojams leidžia pajusti iš tiesų kibirkščiuojančią erotišką atmosferą. Galiausiai Izabelė įgauna drąsos palikti savo vyrą bei susikurtą patogų gyvenimą ir iškeliauti kartu su Stivenu. Deja, prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas netikėtai nutraukia mylimųjų santykius. Vyras užsirašo į savanorius ir išvyksta į frontą.

    Sebastian Faulks romane „Paukščių čiulbėjimas“ detaliai aprašo mūšių scenas. Dėl savo realistiškumo bei žiaurumo, jos gali būti sunkiai skaitomos. Skaitytojai įtraukiami į Stiveno išgyvenimus bei asmeninę dramą. Vaizdžiai piešiamas karo beprasmiškumas ir jo pasekmės. Autorius sumaniai į pasakojimą įtraukė Elizabetos – Stiveno anūkės – skyrius, taip leisdamas skaitytojams pailsėti nuo karo vaizdų. Istorija tęsiasi ne vieną dešimtmetį įrodydama, kad nei meilė, nei viltis niekada neblėsta.

    „Paukščių čiulbėjimas“ – britų klasika, kuri nepaliks abejingų. Meilė, viltis, pasaulio ir asmens tragedija, beviltiškumo ir beprasmybės jausmas, nuostabios scenos, aprašymai – visa tai daro šį romaną nepakartojamu ir įsimintinu ilgam. Knyga laikoma vienu geriausių istorinių romanų apie Pirmąjį pasaulinį karą.

    Sebastian Faulks gimė 1953-iais metais. Jis yra britų autorius ir žurnalistas. Po studijų Sebastian Faulks dirbo mokytoju privačioje mokykloje, vėliau žurnalistu leidiniuose „Daily“ ir „Sunday Telegraph“, vėliau tapo „The Independent“ redaktoriumi. Pirmąjį romaną autorius prašė 1984-tais metais. 1993-iais metais pasirodžiusi istorinė knyga „Paukščių čiulbėjimas“ atnešė autoriui netikėtą sėkmę ir jis atsisakęs kitų darbų atsidėjo vien knygų rašymui. 2010-tais metais pagal šią knygą buvo pastatytas spektaklis, o 2012-tais metais BBC pagal romaną „Paukščių čiulbėjimas“ sukūrė dviejų dalių televizijos dramą.