Pereiti prie turinio Į pradžią / Naujos knygos / Išminčiaus juokas. Omraam Mikhael Aivanhov
  • karstas

    Karštas pienas. Deborah Levy

    Į 2016 m. „Man Booker“ ir „Goldsmiths“ premijų trumpuosius sąrašus patekusi Deborah Levy knyga „Karštas pienas“ – dukros ir motinos santykių drama ir istorija apie jauno žmogaus tapatumo paieškas.

    Ligotos Sofijos motinos Rozos paskutinė viltis – kelionė į Ispaniją pas gydytoją Gomesą. Ją kamuoja paslaptingas kojų paralyžius, prieš kurį bejėgiai net geriausi Anglijos medikai. O štai ispano metodai kitokie, tačiau jam ėmus gydyti moterį, jos negalavimai ima kelti vis daugiau klausimų…

    Motinos atrama ir paguoda visą gyvenimą buvo duktė Sofija, tačiau sulaukusi 25-erių ji ima slysti iš Rozos rankų - mergina trokšta gyventi savarankiškai. Kartu su motina atvykusi į kurortinį miestelį Ispanijoje, ji - tik motinos gydymo proceso stebėtoja. Sofija pirmą kartą pajunta laisvę - ji gali elgtis kaip jai patinka.

    Kažkada norėdama padėti motinai susidoroti su liga, Sofija atsisakė svajonės studijuoti doktorantūroje ir dabar dirba padavėja. Ji iš gyvenimo nori daug daugiau, tačiau motinos liga ir jos manipuliacijos neleidžia merginai ištrūkti. Sofija svajoja įkvėpti gryno oro ir nusimesti priklausomybės ir nesaugumo naštą. Sofija nuolat jaučia nepasitenkinimą, sumaištį, nerimą ir baimę prarasti save.

    Romano „Karštas pienas“ pagrindinė veikėja – pusiau graikė, tad romane netrūksta sąsajų su antikine kultūra. Mitologiniai įvaizdžiai ir siužetai papildo pasakojimą, išplečia jį ir kuria draminę įtampą. Be to, šio psichologinio romano siužetą užaštrina pasaulyje siautėjanti ekonominė krizė, kuri verčia kelti klausimus ne tik apie dvasines, bet ir fizines išgyvenimo problemas. Visgi, pagrindinė romano „Karštas pienas“ tema - asmens tapatybė. Kūrinys pasakojamas pirmuoju asmeniu – iš Sofijos perspektyvos. Jos gyvenimas - tarsi eksperimentas, ieškant tiesos ir savasties.

  • kas yra

    Kas yra filosofija? Gilles Deleuze, Felix Guattari

    Gilles Deleuze (1925 - 1995) - prancūzų filosofas, kontinentinės filosofijos atstovas, kartais priskiriamas poststruktūralizmui. Deleuze filosofija egzistuoja atitolusi nuo pagrindinių XX a. filosofinių srovių, bet šiuo metu užima svarbią vietą diskusijose apie visuomenę, politiką, kūrybą ir subjektyvumą. Félix Guattari (1930 - 1992) buvo prancūzų psichoanalitikas, filosofas ir politinis aktyvistas, vienas iš antipsichiatrijos kūrėjų.

    Abu filosofai kartu parašė keturis veikalus - L'Anti-Oedipe, 1972; Kafka, 1975; Mille plateaux, 1980 ir Qu'est-ce que la philosophie? (Kas yra filosofija?) 1991 metais. Knyga „Kas yra filosofija?“ tapo paskutiniu bendru Deleuze ir Guattari kūriniu.

    Nors knygoje „Kas yra filosofija?“ Gilles Deleuze ir Félix Guattari teigia egzistuojant skirtumą tarp žinojimo ir nuomonės (sveiko proto), filosofija nėra tiesos ieškojimo įrankis. Anot filosofų, radikalus filosofijos imanentiškumas leidžia jai išlaikyti vidinę visumą ir nepriklausyti nuo tiesos instancijų – Dievo, patirties ar mokslinių teorijų. Gilles Deleuze ir Félix Guattari atmeta komunikavimą arba diskusijas filosofijoje. Veikale „Kas yra filosofija?“ su panieka aptaria „nuomonių kultūrą“, teigdami, kad diskusijos paslepia kapitalizmo cinizmą ir yra pseudofilosofija, o ne kūryba.

  • kazkas

    Kažkas naujo, arba 47A. Donata Kontenienė

    „Kažkas naujo, arba 47A“ – ketvirtasis skaitytojoms puikiai pažįstamos lietuvių rašytojos Donatos Kontenienės romanas, pasakojantis įtraukiančią milijonieriaus meilės istoriją. Kodėl gyvenimas atrodo prėskas, nors jame netrūksta nieko? Ir kaip jį pakeis intriguojanti pažintis?

    Danielį Silverį kamuoja nuobodulys – kas iš tų milijonų banko sąskaitose? Naujas dažais kvepiantis automobilis – juk tai tik daiktas! Aukštuomenės gyvenimas jam apskritai atrodo kaip kaukių balius, kuriame visi slepia savo tikrąjį veidą. Net moteris čia galima pirkti lyg prekes, nors tai negarantuoja nei tikrų jausmų, nei meilės, nei tikro malonumo. Keistas Danielio elgesys stulbina jo pažįstamus, kuriems toks gyvenimo būdas – lyg žuviai vanduo.

    Bet tik ne Silveriui. Jam reikia kažko nauja ir tikro. To, ko jis nebūtų patyręs anksčiau. Ir tai jam pasiūlo Juma – netikėtai pilkose Niujorko gatvėse sutikta raudonplaukė iš Arizonos.

    Galbūt kada nors jai lemta tapti garsia menininke, tačiau šiandien ji klampoja per tirpstantį Manheteno sniegą į savo pirmąją darbovietę didžiuliame mieste. Iš saulėtos Arizonos į atšiaurią šiaurę atvykusi Juma įsidarbina padavėja italų restorane - jai reikia išlaikyti ne tik mažą butą Brukline, bet ir savo vaikiną, kuris atkakliai ieško Niujorke aktoriaus darbo.

    Juma – nuoširdi, paprasta ir nesugadinta. Ji atvira, veržli ir atkakliai siekianti savo tikslo. Jos santykis su kasdienybe – tai, ką milijonierius Danielis trokšta patirti, tačiau nežino, nuo ko pradėti. Tokios moters kaip Juma jis dar nebuvo sutikęs. Jis ima kurpti planą, kaip gauti tai, ko nori... Tačiau ar jo planas išties be priekaištų?

    „Aš nevaldau istorijų ar personažų. Tai jie valdo mane. Jie ateina pas mane su savo vardais, tautybėmis ir charakterio savybėmis norėdami išpasakoti savo istoriją ir aš jiems leidžiu. Šį kartą jų dėka nukeliavau į Ameriką, kurioje iš tiesų nesu buvusi...“
    Donata Kontenienė

  • kiekvienas

    Kiekvienas žmogus. Philip Roth

    Philipo Rotho romanas „Kiekvienas žmogus“ pasakoja vieno paprasto žmogaus gyvenimo istoriją. Tai - ant intymumo ir universalumo ribos balansuojantis pasakojimas apie gyvenimą ir mirtį, netektį ir gailestį, ir apie stoišką akistatą su pasauliu.

    Amerikiečių moderniosios literatūros klasikas Philipas Rothas apdovanotas ne vienu prestižiniu apdovanojimu. Jo kolekcijoje – Pulitzerio, Bookerio, Nacionalinė knygų ir kitos ne mažiau garsios premijos. Jis vadintas vienu iš realiausių pretendentų laimėti 2018 m. Nobelio literatūros premiją. Romane „Kiekvienas žmogus“ rašytojas moderniai interpretuoja amžinąsias kaltės, atpirkimo ir lemties temas.

    Pagrindinis knygos veikėjas neturi vardo. Tai - eilinis žmogus, vienas iš minios. Jo vaikystė prabėgo juvelyrikos ir laikrodžių parduotuvėje, kurioje dirbo tėvas. Vėliau jis įsidarbino kūrybos direktorium reklamos agentūroje, sukurė šeimą, gyveno, klydo. Kartais jis buvo silpnas, kartais bailus ir nesąžiningas. Kaip ir kievienas žmogus. Jis netiki Dievu ir pomirtiniu gyvenimu. Tačiau artinasi gyvenimo saulėlydis, kūnas sensta. Jis supranta, kad jo gyvenimas netrukus baigsis...
    Romano veiksmas prasideda kapinėse, kapinėse ir baigiasi. O tarp jų - paprastas paprasto žmogaus gyvenimas - ligos, šeima, išdavystės, skyrybos, netikėtai užgimusi aistra ir, galiausia, - mirtis.

    „Kiekvienas žmogus“ - tai pasakojimas apie herojų, kuris prisimindamas savo gyvenimą ir atsiduodamas seksualinei aistrai bando įveikti mirties baimę. O mirties laukimas tampa bandymu prisiminti gyvenimą. Jis laukia pabaigos - tarsi išbaigimo.

    Meistriško Philipo Rotho kūrinio antraštė sutampa su XV a. Anglijoje sukurtos pjesės pavadinimu. Joje mirusysis stengiasi pasiekti krikščionišką išganymą, tačiau prieš leisdamasis į paskutinę kelionę privalo susitaikyti su visais, kuriuos yra įskaudinęs. Kelionėje į rojų jį gali lydėti tik geri darbai – panašią sąžinės apyskaitą lemtingą valandą atlieka ir Rotho personažas.

  • kitaranka

    Kita ranka. Chris Cleave

    Britų rašytojo Chriso Cleave’o romanas „Kita ranka“ - tai istorija apie bendražmogiškąsias vertybes, apie moralę ir pareigą.

    Pora - Endriu ir Sara - norėdami išsiaiškinti pašlijusius santykius ir, galbūt, išgelbėti klibančią santuoką nusprendžia keliauti prie vandenyno. Netikėtai jie atsiduria Nigerijoje ir tampa žiaurios dramos liudininkais. Tuomet ir iškyla dilema - ar jie sugebės pasiaukoti dėl svetimos afrikietės mergaitės. Po kelerių metų išgelbėta mergina, vardu Maža Bitė, atsiduria Anglijoje.

    Romane pasakojama istorija aprėpia ir žiaurius naftos konfliktus Nigerio deltoje, ir griūvančius tenykščių žmonių likimus, ir prieglobsčio ieškančios našlaitės bandymą išgyventi Jungtinėje Karalystėje. Šiame kūrinyje susiduria du pasauliai. Viename bandoma bet kokia kaina kabintis į gyvenimą, kitas lieka kurčias pagalbos šauksmui. Tai pasakojimas apie pasirinkimą ir humanizmą. Tai - dviejų pasaulių istorija, jų nesusipratimo ir netikėto suartėjimo istorija. Ar meilė, ištikimybė ir draugystė priklauso tik vienam iš šių pasaulių? Ar tai – universalūs jausmai? Ir kada tinkamas laikas grąžinti ne dėl tavo kaltės atsiradusią skolą? Ar bejausmei globalizacijos mašinai riedant per pasaulį išlieka asmeninė atsakomybė?

    Chriso Cleave pasakoja apie gyvenimo pasirinkimus ir slegiantį atsakomybės jausmą. Kiekvienas romano veikėjas išskirtinis ir nuoširdus – pažeidžiama Maža Bitė kovoja už išlikimą, Sara bando spręsti  sudėtingas asmenines ir šeimos problemas, o jos sūnus Čarlis manipuliuoja motina reikalaudamas dėmesio.

    Studijų metu, romano autorius Chrisas Cleave dirbo pabėgėlių centro valgykloje. Per kelias mylias nuo šios vietos gyvenęs vaikinas anksčiau niekada nebuvo apie ją girdėjęs. Dirbant čia išgirstos istorijos sukrėtė autorių – daugelis imigrantų gyveno pasibaisėtinomis sąlygomis, jie turėjo būti deportuoti atgal, kur jų laukė neišvengiama mirtis. „Žinojau, kad privalau apie tai parašyti, nes tai bjauri mūsų šalies paslaptis“, – sako Chrisas Cleave’as.

    Jo romanas „Kita ranka“ tapo „New York Times“ ir „Sunday Times“ bestseleriu. Knyga laimėjo ne vieną Didžiosios Britanijos ir tarptautinį apdovanojimą, o teises pagal jį sukurti filmą įsigijo „Amazon Studios“. Filmą prodiusuos ir Saros vaidmenį jame atliks garsioji Julia Roberts.

  • kodel

    Kodėl budizmas yra pagrįstas. Robert Wright

    Knyga „Kodėl budizmas yra teisingas: meditacijos ir nušvitimo mokslas bei filosofija“ – tai vieno iškiliausių Amerikos mąstytojų Robert Wright aprašyta kelionė per psichologiją, filosofiją ir meditaciją. Ši kelionė atskleidžia, kad Budizmas gali nuvesti žmogų į moralinį aiškumą ir nesibaigiančią laimę.

    Savo ankstesnėje knygoje Robert Wright itin išsamiai aptarė, kaip evoliucija formavo žmogaus smegenis. Mūsų protas sukurtas taip, kad dažnai mus apgauna, tiek vertinant save, tiek aplinkinį pasaulį. Autorius taip pat įsitikinęs, kad mūsų protas veikia taip, jog laimė yra itin sunkiai išlaikomas jausmas.

    Tačiau jei mes jau žinome, kad mūsų protai yra paveikti nerimo, depresijos, pykčio, godulio, ką tuomet galime padaryti? Robert Wright atsakymą randa Budizme, kuris prieš tūkstančius metų išaiškino tai, ką mokslininkai atranda tik dabar. Budizmas aiškina, kad kančią sukelia mūsų nesugebėjimas aiškiai matyti pasaulio ir kaip išeitį siūlo meditaciją, kuri gali padėti pasaulį pamatyti aiškiau, tapti geresniais ir laimingesniais žmonėmis.

    Knygoje „Kodėl budizmas yra teisingas: meditacijos ir nušvitimo mokslas bei filosofija“ autorius pasakoja apie meditaciją ir tylos praktikas, kad parodytų, kaip meditavimas gali padėti galingą pagrindą dvasiniam gyvenimui šiais pasaulietiniais laikais. Ši knyga sujungia evoliucijos psichologiją su naujausiais neuromokslų atradimais ir apgina net radikaliausius Budizmo filosofijos aspektus. R. Wright pasakojimo atvirumas ir išmintis įtikins ne tik tuo, kad Budizmas yra teisingas, tačiau ir tuo, kad jis gali mus išgelbėti nuo pačių savęs kaip individų ir kaip rūšies.

    Robert Wright – amerikiečių rašytojas, žurnalistas, išleidęs penkias knygas. Knyga „The Evolution of God“ („Dievo evoliucija“) pelnė jam Pulicerio premijos finalininko vardą. Jis yra Budizmo ir moderniosios psichologijos specialistas, dėstęs Pensilvanijos ir Prinstono universitetuose. Šiuo metu yra kviestinis profesorius seminarijoje Niujorke.