Pereiti prie turinio Į pradžią / Naujos knygos / Uždaryk duris iš kitos pusės. Daiva Babilevičienė
  • gime

    Gimę nusikalsti. Kimberley Chambers

    Britų rašytojos Kimberley Chambers vieną naujausių romanų (išleistas 2018 metais) „Gimę nusikalsti“ (Life of Crime) recenzentai vertina vienareikšmiškai – tai nepaprastai įraukiantis, šviežias, greitai perskaitomas, kupinas įtampos ir dramų kūrinys.

    Romano herojaus Džeisono Ramplingo gyvenimo pradžia nebuvo labai gera, ir jis yra pasiryžęs panaudoti visą savo žavesį, protą ir išvaizdą, kad viską pakeistų, net jei dėl to tektų nusikalsti. Romano „Gimę nusikalsti“ istorija prasideda 1994 metais, prašmatniai ir stilingai tęsiasi iki 2010 metais, o tuomet Kimberley Chambers smogia stiprų siužetinį smūgį.

    Rašytoja mezga į melodramą panašų pasakojimą, su įtaigiais herojų charakteriais ir energinga aplinka. Recenzentai pažymi, kad romanas „Gimę nusikalsti“ yra labai kinematografiškas. Stebėti socialinių būstų rajone gimusio ir augusio Džeisono Ramplingo kovą su likimu taip pat įdomu kaip stebėti kvapą gniaužiantį serialą. Ypač jautriai vaizduojami romano herojaus bendrakeleivių likimus. Melisa už Džeisono ištekėjo noriai ir džiūgavo, galvodama, kad ištraukė sėkmingą loterijos bilietą, bet metams bėgant laukti nežinia kur besibąstančio vyro nusibosta. Aišku, Melisa kaip pasiklojo, taip ir išsimiegojo, bet ar jį pasiryžusi ir toliau miegoti toje pačioje lovoje?

    Džeisonas, atlikęs bausmę kalėjime, ketina pasitraukti iš nusikalstamo kelio, bet ne dabar, ne šią akimirką. Dar reikia atlikti vieną pelningą, visas problemas išspręsiantį reikalą. Tačiau šis Kimberley Chambers sugalvotas finalinis žaidimas gali pagrindiniam veikėjui kainuoti viską.

    Kimberley Chambers gyvena Rytų Londone. Iki trisdešimt aštuonerių metų (tik jų sulaukusi ji parašė savo pirmą romaną) rašytoja vedė diskotekas, prekiavo kvepalais, vairavo taksi. Šiuo metu ji visą laiką skiria tik literatūrai. Autorė išleido vienuolika didžiulės sėkmės sulaukusių romanų. Kimberley Chambers kūriniuose atskleidžiamas rūstus Ist Endo nusikaltėlių gyvenimas. Jos išskirtinis stilius, kupinas ir humoro, ir šilumos, ir smurto, pelnė jai ištikimą ir vis augantį gerbėjų būrį. Romanas „Gimę nusikalsti“ iškart pateko ir kelias savaites išbuvo „Sunday Times perkamiausių knygų sąraše.

  • isminciaus

    Išminčiaus juokas. Omraam Mikhael Aivanhov

    „Išminčiaus juokas“ – Izvoro raštų rinkinys Nr. 243.

    Knygoje „Išminčiaus juokas“ – bulgarų kilmės filosofas ir dvasinis mokytojas Omraamas Mikhaëlis Aïvanhovas kviečia džiaugtis gyvenimu, nebijoti juoktis, išlikti atviriems ir pasaulį pasitikti su viltimi, meile ir pasitikėjimu. Tai - tikrosios išminties paslaptis.

    Išminčiaus juokas ypatingas – kai jo veidą nušviečia šypsena, jis supranta esąs iš tiesų laisvas. Tai juokas, kuris išlaisvina nuo beprasmiškų pasaulio naštų ir pakylėja ten, kur šviečia amžinoji šviesa. Palikęs šešėlius ir tamsą savo viduje jis randa kelią į padanges.

    Išminčiaus juokas – tai džiaugsmo, laimės, pasitikėjimo ir pilnatvės emocija. Šis džiaugsmas – besąlygiškos meilės visam pasauliui išraiška, kuri mylintįjį išlaisvina ir iškelia aukščiau žemiškųjų pagundų ir aistrų. Šis išminčiaus sugebėjimas džiaugtis ir mylėti bei šių emocijų išraiška įkvepia kiekvieną šalia esantį. Išgirdę išminčių juokiantis, paklauskite savęs, ar jūs pats galėtumėte pasiekti tokią būseną? Ir kaip tai padaryti?

    Tikroji išmintis nėra, kaip dažnai manome, griežta ir perdėm rimta – ji pasiekiama, kai kūnas ir protas darniai ir džiugiai spinduliuoja meilę. Išmintis nėra šalta šviesa, apšviečianti tik žmogaus trūkumus ir netobulumą. Ji šildo ir įkvepia meilei, o gyvenimą nuspalvina džiaugsmo šviesomis. Išmintis - tai danguje šviečianti saulė, pažadinanti gyvybę ir sušildanti kiekvieną savo spinduliais.

    Juokas – natūrali žmogaus emocija. Jau nuo pat mažumės vaikai juokdamiesi išreiškia džiaugsmingą savo santykį su pasauliu ir jo keliamą nuostabą. Tačiau vėliau įvairios negandos ima slėgti žmogų ir jis pamiršta natūralų sugebėjimą juoktis. Turtas, karjera ir kiti rūpesčiai užgožia tikrą mūsų santykį su pasauliu ir Visata, todėl nebesugebame džiaugtis tuo, kas išties svarbu.

    Omraam Mikhaël Aïvanhov kviečia mus visus nebijoti šypsotis – juk jei iki ašarų juokiasi net didžiausi išminčiai, jie tikriausiai tai daro ne šiaip sau?

    Bulgarijoje gimęs dvasinis mokytojas Omraam Mikhaël Aïvanhov (1900–1986) prieš Antrąjį pasaulinį karą persikėlė į Prancūziją, kur skleidė savo mokymą iki pat mirties. Pagrindinis jo mokymo teiginys – kvietimas teisingai suprasti Jėzaus Kristaus žinią ir ja sekti kuriant Dangaus Karalystę čia, Žemėje. Tai naujo pasaulio, teisingumo ir naujos žmonių bendruomenės kūrimas.

  • kai kaunas

    Kai Kaunas buvo Kaunas. Giedrė Milerytė-Japertienė

    Norite sužinoti, ką valgė, kaip rengėsi, ką dirbo ir kaip pramogavo tarpukario kauniečiai? Kelių rūšių ledais prekiavo „Pienocentras“? Kaip atrodė ir ko mokėsi Medicinos fakulteto studentai?

    „Kai Kaunas buvo Kaunas“ – knyga, perkelianti skaitytojus į porą gražių 1938 metų vasaros dienų ir parodanti laikinąją sostinę ano meto valdininko akimis. Šis garbus ponas atvyksta traukiniu iš Klaipėdos į Kauną sutvarkyti reikalų Finansų ministerijoje ir, žinoma, maloniai praleisti laiko sparčiai gražėjančiame ir modernėjančiame mieste. Su juo mes drauge vaikštome po miestą, einame pietauti, sutinkame seniai matytus pažįstamus ir, be abejonės, – stebime, kas vyksta Kaune. Per dvi dienas įsivaizduojamas veikėjas papasakoja Kauno istoriją ir aptaria daugybę ano meto realijų, aprašo savo matomos kaunietiškos kasdienybės vaizdus, prisimena praeitį ir netgi pasidalija populiariausiais gandais. Mauzoliejus ir restoranai, ministerijos ir bankai, „Pienocentras“ ir kirpykla – smalsusis valdininkas nepraleidžia nei vienos įstaigos, pro jo akis neprasprūsta nei viena smulkmena. Su pasakotoju drauge mes netgi einame į pasimatymą!

    Ši knyga – savotiška laiko mašina, leidžianti ne tik sužinoti, kaip puošėsi ir ką valgė, kur gyveno ir kaip pramogavo, kuo važinėjo ir kaip atrodė kauniečiai ir miesto svečiai ir kiek kas anuomet kainavo. Tai – anaiptol ne romanas, o istorinis tyrimas. Tačiau sklandus pasakojimas ir tarsi gyvi ano meto personažai kartais priverčia pamiršti, jog skaitai autentiškais šaltiniais pagrįstą ir autentiškomis fotografijomis iliustruotą istoriją.

    Svarbiausias Kaunui XX a. laikotarpis atgyja tiesiog akyse ir laikinoji sostinė vėl išgyvena anuometinio savo klestėjimo laikus.

    Giedrė Milerytė-Japertienė – istorikė, penkių mokslinių monografijų autorė. Nuo studijų laikų ją domino XIX a. pab.–XX a. I pusės Kauno istorija.

  • kaip auginti

    Kaip auginti berniukus XXI amžiuje. Steve Biddulph

    Jeigu norime tinkamai išauklėti berniukus, kad jie taptų nuoširdžiais, maloniais, patikimais ir kilniais vyrais, turime suprasti ypatingus jų poreikius. Įprastoje aplinkoje augantys berniukai, kaip ir mergaitės, susiduria su specifiniais rizikos veiksniais ‒ nuo kasdienių problemų iki tikrai siaubingų dalykų, nuo nenoro eiti į mokyklą iki fakto, kad berniukams gresia tris kartus didesnis pavojus mirti paauglystėje (dažniausiai žūti automobilių avarijose, mirti smurtine mirtimi ar nusižudyti). Tikimybė atsidurti kalėjime berniukams yra devynis kartus didesnė negu mergaitėms. Tai ne smulkmenos. Jeigu suprasime, kuo ypatingi mūsų berniukai, ir mokėsime juos tinkamai mylėti, jie sėkmingai užaugs.

    Berniukai taps vyrais. Tačiau kokiais? Jei norite, kad jūsų sūnus užaugtų nuoširdus, geras, stiprus ir kupinas gyvenimo džiaugsmo, veikti turite pradėti dabar. Nesvarbu, auginate kūdikį, vos pradėjusį vaikščioti mažylį, mokyklinuką ar paauglį – šioje knygoje yra visa reikalinga informacija.

    Čia rasite naujausius mokslinių tyrimų duomenis, sužinosite, kaip brendimo laikotarpį galima paversti pozityviu gyvenimo etapu, ir perskaitysite galybę praktinių patarimų.

    Kaip pirmaisiais gyvenimo metais patirtas stresas gali sukelti aktyvumo ir dėmesio sutrikimą.

    Ar berniukai turi pradėti lankyti mokyklą vėliau negu mergaitės.

    Kodėl svarbu leisti berniukams verkti ir kaip verkimas padeda išvengti smurto, savižudybių ir rizikingo elgesio.

    Du visiškai nauji berniukų augimo etapai, apie kuriuos nežinojome: ENERGINGIEJI KETURMEČIAI ir EMOCIONALIEJI AŠTUONMEČIAI.

    Pagalba vienišoms mamoms, auginančioms sūnus.

    Kaip pasirinkti sporto šaką, kuri būtų iš tiesų naudinga.

    Ką daryti, kad berniukai nepiktnaudžiautų alkoholiu.

    Žemėje nerastumėte dviejų vienodų berniukų, todėl turite pažinti unikalų savo vaiką. Mintis, kad „suprasdami juos galėsime padėti“, išpopuliarino šią knygą ir pelnė milijonų šeimų pasitikėjimą visame pasaulyje.

  • kaip sutarti

    Kaip sutarti su paaugliu? Diego Goso

    „Ši knyga – jums, tėvai. Labai norėčiau, kad ugdydami Dievo jums dovanotus vaikus nepristigtumėte tikėjimo, vilties ir meilės. Tikėjimo – atsilaikyti sunkią valandą, vilties – padėti vaikui tapti žmogumi, meilės – rodyti kelią į gėrį visada remiantis tiek širdimi, tiek protu. Niekada nepasiduokite.“
    Diego Goso

  • karo kvailio

    Karo kvailio istorijos. Ascanio Celestini

    „Karo kvailio istorija“ – berniūkščio pasakojimas apie Romos išlaisvinimą iš nacių okupacijos. Ką ir kaip papasakotų viską savo akimis matęs vaikas?

    Tėvas 1944 m. birželio 4 dieną buvo aštuonerių. Jis mėgo pasakoti šią istoriją. Prisimindavo tik per plauką nežuvęs dėl svogūno, kai kažkoks kvailys į jį iššovė. Tėvas sakė, kad tas karo kvailys jį beveik kliudė, tad teko mesti svogūną ir gelbėtis.

    Tada buvo neramu – vokiečiai traukėsi, o sąjungininkai artėjo. Kareivių ir technikos judėjimas Romoje vyko iš pietų į šiaurę, o tėvas, lyg tyčia, namo keliavo priešinga kryptimi. Paskui jis juokavo, kad ėjo prieš Istorijos srovę.

    „Karo kvailio istorija“ – tai trisdešimt metų besitęsiantis pasakojimas apie vieną dieną, kurį vis papildo ištikimiausi palydovai - prisiminimai ir vaizduotė. Paradoksalių scenų sugretinimai tikrai nustebins skaitytoją.

    „Karo kvailio istorija“ – tai kelionė laiku, tad pažvelkime, ką aplankysime. Visų pirma, Kvadraro, Šv. Lauryno ir Trasteverės kvartalus Romoje, Čiočiariją Pietų Italijoje, Racibužą Lenkijoje. Laiku keliausite į 1944-uosius ir pamatysite Amžinąjį miestą, kurio nebėra. Šioje literatūrinėje kelionėje jus lydės margaspalviai Romos personažai, kurie ilgai neužsibus. Tik tiek, kiek trunka neskubūs pusryčiai...

    „Karo kvailio istorijoje“ bus daug juoko pro ašaras. Be to, teks išmokti pamoką, kad diktatūra yra didžiausias nesusipratimas žmonijos istorijoje. Ir, beje, neskubėkite rinkti gatvėje besimėtančių svogūnų!

    Knygos autorius Ascanio Celestini – italų rašytojas, dramaturgas ir kino režisierius. Baigęs filologijos studijas susidomėjo antropologija ir teatru. Įdomu, kad jo „Karo kvailio istorija“ pirmiausia buvo pastatyta kaip spektaklis, o vėliau tapo knyga. Į lietuvių kalbą knygą išvertusi Toma Gudelytė – lietuvių ir italų filologijos išsilavinimą turinti vertėja, humanitarinių mokslų daktarė. Moteris rašo tekstus kultūros žurnalui „Literatūra ir menas“.

    Italų rašytojo Ascanio Celestini knygos „Karo kvailio istorija“ vertimas į lietuvių kalbą – Europos Sąjungos remiamo vertimų projekto „Keliautojai laiku“ dalis. Juo siekiama pristatyti šiuolaikinę Europos prozą ir jos kūrėjus, bei šio žemyno plačią kultūrų ir epochų istoriją. Tai jungtis tarp skirtingų šalių, pažinčių, patirčių ir bendros tūkstantmetės Europos istorijos. Didelis dėmesys serijos knygose skiriamas ir vertėjams – jų pavardės puikuojasi šalia rašytojo.