• mano tevo svajones

    Mano tėvo svajonės. Mano šeimos istorija. Barack Obama

    Likus devyniems metams iki JAV senato kompanijos, kuri Baraką Obamą (Barack Obama) pavertė vienu įtakingiausių balsų Amerikos politikoje, jis išleido šiuos jautrius, paveikius, tačiau sentimentalumu nepersmelktus memuarus „Mano tėvo svajonės: mano šeimos istorija”. Knyga iš karto tapo „New York Times“ bestseleriu.

    „Mano tėvo svajonės: mano šeimos istorija” pasakoja istoriją apie Barako Obamos siekį suprasti aplinkybes, kurios formavo afrikiečio tėvo ir baltosios amerikietės sūnų. Knygoje pasakojama apie Barako vaikystę Havajuose ir Indonezijoje, jo darbą Čikagos bendruomenėje ir kelionę į susitikimą su tėvo šeima Kenijoje. Tapatybės paieška nukelia autorių iš Amerikos širdies į senelės protėvių namus mažame Afrikos kaime Alego.

    Barakas Obama pradeda istoriją Niujorke, nuo tada, kai išgirdo, kad jo tėvas, kurį labiau pažinojo, kaip legendinį nei realų žmogų, žuvo automobilio avarijoje. Liūdnos naujienos sužadina prisiminimų grandinę. Autorius atkuria neįprastą savo šeimos istoriją. Jo mamos šeima persikraustė iš mažo Kanzaso miesto į Havajų salas. Vėliau tarp motinos ir perspektyvaus jauno Kenijos studento užsimezgė meilė. Kaip Barakui buvo vos dveji metai, jo tėvas paliko Havajus.

    Į priekį stumiamas noro suprasti tiek jį, kaip asmenybę suformavusias jėgas, tiek tėvo paveldą, Barakas Obama persikėlė Čikagą dirbti vietinėje bendruomenėje. Politinių ir rasinių konfliktų fone jis siekė atsikratyti didėjančio vidinio nerimo dėl savo tapatybės. Autoriaus istorija tampa istorija tų žmonių, su kuriais jis dirbo, nes veikla išmokė Baraką įvertinti bendruomenės naudą, suprasti senų žaizdų gydymo bei tikėjimo būtinybę.

    Barakas Obama knygoje „Mano tėvo svajonės: mano šeimos istorija” pasakoja apie savo kelionę į Keniją. Čia jis pagaliau susitiko giminaičius iš Afrikos bei daugiau sužinojo apie savo tėvo gyvenimą. Keliaudamas per šalį, kurioje vyrauja žiaurus skurdas ir genčių konfliktai, jis pamatė, kad žmones palaiko ištvermė ir vilties dvasia. Barakas atrado, kad yra neišvengiamai susijęs su broliais bei seserimis, gyvenančiais už vandenyno ir galiausiai galėjo susitaikyti su savo tėvo moraliniu paveldu.

    Barack Obama – 44-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Jis yra pirmasis afroamerikietis, užėmęs šias pareigas. „Mano tėvo svajonės“ yra pirmoji autoriaus knyga, kurią jis parašė dar prieš pradėdamas politinę karjerą.

  • meile pagal sutarti

    Meilė pagal sutartį. Rachel Winters

    Debiutinis britų žurnalistės Rachel Winters romanas „Meilė pagal sutartį“ įtrauks skaitytojus į tikros meilės paieškas. Klausiate savęs, ar romantinių filmų scenarijai yra realūs ir ar įmanoma juos perkelti į gyvenimą bei susirasti mylimąjį? Tą išsiaiškinti bandys knygos veikėja Evė.

    Evė – paprasta mergina. Ji nuo pat vaikystės svajojo kurti filmų scenarijus. Darbas kino ir televizijos agentūroje atrodė tarsi pirmas žingsnis svajonės išsipildymo link. Deja, mergina jau septynerius metus nejuda iš vietos ir yra užstrigusi asistentės pareigose. Jos vadovas Montis tikrai ne toks bosas apie kokį svajotum – jis visiškai neatsakingas girtuoklis. Evos socialinis gyvenimas menkas, o asmeninis visiškai tuščias – nėra ką apkabinti ir kam pasiguosti. Net populiarioji programėlė „Tinder“ nepadeda susirasti partnerio.

    Netikėtai atsiranda proga sulaukti išsvajoto paaukštinimo, tačiau čia koja kiša svarbiausias agentūros klientas – scenaristas Erza Česteris. Per jį Evai gresia netekti darbo, mat gražuolis rašytojas nenori kurti scenarijaus romantinei komedijai. Pasak jo, neverta, nes Oskaro už komediją negausi, o ir be to Erza netiki tokia meile, kokia vaizduojama filmuose.

    Bandydama išgelbėti savo kailį ir agentūrą, Eva susilažina su scenaristu. Jei tik jai pavyks įrodyti, kad romantiška meilė gali egzistuoti ir tikrame gyvenime, tai Erza privalės parašyti scenarijų. Iššūkis mestas, tik kaip jį įgyvendinti? Evai teks pačiai bandyti atkartoti filmų scenas, ieškoti palankių progų ir susitikti su vyrais. Jei Hugh Grantas susitiko Juliją Roberts, tai ir Eva gali! Kiek daug žeminančių situacijų jos laukia!

    Rašytojos Rachel Winters romanas „Meilė pagal sutartį“ yra nepaprastai juokingas ir įtaigus. Tikra romantinė komedija! Beje, pati autorė yra labai panaši į pagrindinę veikėją – ji vieniša leidyklos redaktorė.

    Rachel Winters yra britų rašytoja, kuri gyvena Londone. Autorė baigė kūrybinio rašymo magistrantūrą ir apie dvidešimt metų dirba laisvai samdoma rašytoja. Ji rašė į vietinius ir interneto laikraščius, turėjo skiltį apie naminius gyvūnus, nors pati tokių neaugina, redagavo rankdarbių skyrelį. Autorė mėgsta ilgus pasivaikščiojimus ir mano, kad nėra tokių problemų, kurių neišspręstu susitikimas su draugais ir didelė taurė vyno. „Meilė pagal sutartį“ – debiutinė rašytojos knyga.

  • memelio gaisras

    Memelio gaisras. Diana Latvė

    Klaipėdoje gyvenanti autorė Diana Latvė įvairiuose leidiniuose publikavo ne vieną savo kūrinį, o novelių romanas „Memelio gaisras“ yra pirmoji popierinė knyga. Anksčiau Diana buvo išleidusi elektroninio formato apsakymų rinkinį.

    1854-tais metais kilo didžiulis gaisras Klaipėdoje, kuris tuo metu vadinosi Memeliu. Ugnis įsiplieskė miesto šiaurėje, greitai išplito ir sunaikino du trečdalius Klaipėdos pastatų. Be namų liko keli tūkstančiai gyventojų. Sudegė daugybė turto, nes tuo metu vyko Krymo karas ir visi sandėliai buvo užpildyti atsargomis. Tokiame įdomiame fone susiklosto keisti „Memelio gaisro“ įvykiai, į kuriuos įsitraukia Solovkų salų vienuolyno vienuoliai ir pora angliškų fregatų. Paslaptingą gaisro naktį ne tik dega žmonių turtas ir namai. Įsiplieskia ir karšta meilė.

    Po daugiau nei šimto metų Klaipėda visiškai pasikeitusi. Gaisras toli praeityje, miestas atkurtas, praeitis pamiršta ir nevertinama. Vakarų laivų remonto gamyklos statybų metu be gailesčio sunaikinamas Smeltės pusiasalis bei visi atsiminimai apie Mažąjį Smeltės kaimą. Biurokratams mažiausiai rūpi išsaugoti praeitį.

    Rašytojos Dianos Latvės novelių romanas „Memelio gaisras“ daugiasluoksnis. Iš pažiūros nesusijusios istorijos vyksta skirtingu laiku ir vietose. Autorė tekstą dėlioja iš istorinių bei mitologinių elementų. Visgi paaiškėja, kad į visumą noveles jungia bendri personažai ir aplink juos besisukantys įvykiai. Tai Jonas ir jo sūnus Mikė. Taip pat aktyviai veikia ir trečiasis herojus – laikas, kuris nepraranda atminties ir saugo istoriją.

    Diana Latvė teigia, kad savo tekstuose bando užfiksuoti praeities įvykius, o jei nepavyksta jų užčiuopti, tada sukuria pramanų, kurie primena legendas. Autorė domisi Klaipėdos miesto istorija ir devyniolikto amžiaus laikotarpiu, kurį ir stengiasi atkurti savo kūriniuose.

    Diana Latvė mokslus baigė Vilniaus universitete, kur studijavo biologiją. Moteris dirba Klaipėdos Jūrų muziejuje. Autorė nuolat bendradarbiauja su įvairiais kultūriniais ir literatūriniais lediniais, tokiais kaip „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, „Durys“. „Memelio gaisras“ yra pirmoji autorės knyga, kuri pasieks knygynų ir skaitytojų lentynas. Anksčiau rašytoja buvo išleidusi elektroninio formato fantastinių apsakymų rinkinį „Trečiosios erdvės nerimas“, kuriame keli pasakojimai taip pat skirti Klaipėdos miestui.

  • molokajo salos dukra

    Molokajo salos dukra. Alan Brennert

    Amerikiečių autoriaus Alan Brennert romanas „Molokajo salos dukra“ pasakoja apie penkiasdešimt vienos moters gyvenimo metų. Užaugusi našlaičių namuose, vėliau patekusi į internuotųjų asmenų stovyklą, šios istorijos veikėja parodo, kokios nenugalimos gali būti moterys. Tai nepakartojamas pasakojimas apie viltį bei praeities įvykių įtaką ateičiai.

    1920-tais metais aštuonmetė Ruta gyvena Havajų salų našlaičių namuose. Mama jos atsisakė tikrai ne savo noru. Ji sirgo raupais, o raupsuotieji tuo metu buvo izoliuoti Molokajo salose. Kūdikiai augo vaikų namuose, o per metus nepasirodžius jokiems ligos simptomams, jie būdavo atiduodami įvaikinti.

    Mažoji Ruta visiškai prarado viltį būti įvaikinta, nes ji yra kitokia – mergaitė galvoja, kad kaltos jos akys. Ruta yra pusiau havajietė, pusiau japonė ir iš kitų išsiskiria savo išvaizda. Vieną dieną vaikų namuose apsilankiusi japonų šeima tiesiog įsimyli mergaitę – jie turi tris sūnus, bet visada svajojo apie dukrą. Taip Ruta pagaliau įgyja namus. Tikrus namus. Su broliais ir asmenine erdve virš naujosios tėčio medžio gaminių parduotuvės.

    Šeimos tėvas sulaukia brolio laiško, kuris kviečia jį kartu su šeima atvykti į Kaliforniją ir kartu užsiimti braškių bei vynuogių auginimo verslu. Deja, persikrausčiusi į žemyną šeima susiduria su itin dideliu rasizmu, o brolio laiškai atskleidė ne visą tiesą. Visgi jie bando įsitvirtinti.

    O tada viską pakeičia Antrasis pasaulinis karas ir Perl Harboro ataka. Tuo metu Ruta jau yra suaugusi ir laimingai ištekėjusi. JAV valdžios įsakymu visi japonų kilmės žmonės buvo laikomi šalies priešais ir išvežami į internuotųjų stovyklas.

    Romane „Molokajo salos dukra“ atskleidžiama vienos šeimos istorija, visuomenės susiskaldymas, bandymas nenužmogėti žiauriomis sąlygomis, siekis susikurti namus ir susirasti draugų bet kokiomis aplinkybėmis. Tai knyga apie žmogiškumą ir apie skaudžią Amerikos japonų patirtį šalyje, kurią jie laikė sava. Taip pat tai istorija apie stiprias moteris, motinystę ir draugystę.

    Alan Brennert gimė 1954-tais metais. Jis yra amerikiečių rašytojas, televizijos laidų prodiuseris ir scenarijų autorius. Autoriaus kurti serialai yra laimėję Emmi apdovanojimų. Alan Brennet parašė aštuonias knygas. Jo istoriniai romanai apie Havajų salas pelnė keletą literatūrinių apdovanojimų bei tapo bestseleriais.

  • mosadas

    Mosadas. Michael Bar-Zohar, Nissim Mishal

    Michaelis Ben-Zoharas ir Nissimas Mishalis geriau nei bet kas kitas pažįsta Izraelio politikos virtuvę. Pirmasis jų – ilgametis politikas ir Izraelio įkūrėjo Davido Ben-Guriono biografas, antrasis – žymus šios šalies žurnalistas. Knyga „Mosadas. Svarbiausios Izraelio slaptosios žvalgybos misijos“ yra jų profesionalaus bendradarbiavimo vaisius, pasakojantis apie mitais apipintos slaptosios tarnybos veiklą.

    Nuo pat įkūrimo Mosadas laikomas ne tik dešiniąja Izraelio valdžios ranka. Dažnai ši tarnyba tituluojama geriausia žvalgybos organizacija pasaulyje. Knygos puslapiuose Ben-Zoharas ir Mishalis leidžiasi tyrinėti daugiau nei šešių dešimtmečių Mosado istoriją. Jie pakelia uždangą, už kurios – pavojingos, įtemptos ir autentiškos istorijos bei svarbiausios šios tarnybos įgyvendintos misijos.

    Knygos autorių pasakojami siužetai nenusileidžia „Misija: neįmanoma“ ir kitiems dėmesį prikaustantiems veiksmo filmams. Kaip Mosadas sugavo nacių funkcionierių Adolfą Eichmaną? Kaip buvo susidorota su Irano branduolinės pramonės mokslininkais? Kokia veikla Mosadas užsiėmė Sirijoje? Jei jus domina šnipų istorijos ir žvalgybos agentūrų veikla, „Mosadas. Svarbiausios Izraelio slaptosios žvalgybos misijos“ turi atsidurti jūsų knygų lentynoje. Tai tikrais faktais ir dokumentine medžiaga pagrįsta knyga, verta trilerio titulo.

    Michaelas Bar-Zoharas ir Nissim Mishalis detalizuoja kiekvieną Mosado misiją. To pagrindas – daugybė interviu su šalies lyderiais ir pačiais žvalgybininkais. Jie herojiškai atgyja knygos puslapiuose - jie rizikuoja viskuo, kad įvykdytų net beprotiškiausias užduotis. Keliantis baimę priešams tiek savo fiziniu pasirengimu, tiek psichologiniu charakteriu – tokį Mosadą skaitytojui pristato knyga „Mosadas. Svarbiausios Izraelio slaptosios žvalgybos misijos“.

    Michaelas Bar-Zoharas (g. 1938) – Izraelio istorikas, rašytojas ir politikas. Socialdemokratinei Izraelio Leiboristų partijai priklausantis vyras ne kartą buvo išrinktas Kneseto nariu, o prieš tai Paryžiaus universitete apgynė politikos mokslų daktaro laipsnį. Tarp jo parašytų knygų – pirmojo Izraelio ministro pirmininko Davido Ben-Huriono biografija, Bulgarijos žydų Antrojo pasaulinio karo metų istorija, apybraižos apie Izraelio saugumo tarnybas.

    Nissimas Mishalis – vienas žinomiausių Izraelio televizijos žurnalistų. Baigęs politikos mokslų magistrantūrą, įsidarbino šalies nacionalinėje televizijoje, dirbo politikos reporteriu, korespondentu Vašingtone, o galiausiai tapo televizijos generaliniu direktoriumi. Švenčiant Izraelio valstybės penkiasdešimtmetį ir šešiasdešimtmetį, jis parašė dvi knygas apie šalies istoriją, kurios buvo išverstos ir į užsienio kalbas.

  • musu cia nebuvo

    Mūsų čia nebuvo. Lara Prescott

    Lara Prescott sukūrė tikrais įvykiais paremtą istoriją „Mūsų čia nebuvo“. Romanas pasakoja apie Šaltojo karo laikus, meilę, pasiaukojimą, saugumo tarnybų veiklą ir knygų kontrabandą. To meto vyriausybės buvo įsitikinusios, kad knygos gali atstoti ginklus.

    Romano ašis – garsus rusų autorius Borisas Pasternakas ir jo romanas „Daktaras Živaga“.1956-tais metais Borisas baigė rašyti knygą apie tragišką savo meilės istoriją su Olga Ivinskaja. Jurijus ir Lara yra autoriaus ir jo mylimosios prototipai. Be jausmų dramos „Dakataras Živaga“ palietė ir asmeninės laisvės klausimus, kalbėjo apie Spalio revoliuciją ir šios temos nulėmė tai, kad Sovietų Sąjungos valdžia romaną uždraudė. Autoriui pavyko perduoti rankraštį Italijos korespondentui ir pirmą kartą knyga pasirodė būtent Italijoje. Romanas sukėlė sensaciją ir tapo pasauliniu bestseleriu.

    Istorijai patekus į Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės Žvalgybos Agentūros (CŽA) rankas, amerikiečiai suprato, kad „Daktaras Živaga“ paprastiems Rusijos žmonėms gali atskleisti sovietinės sistemos suvaržymus ir persekiojimų mastą. Milžinišką įtaką turintis kūrinys buvo išverstas į rusų kalbą ir šnipų pagalba slapta sugrąžintas į gimtąją šalį. Laros Prescott knygoje „Mūsų čia nebuvo“ knygnešių misiją atliko dvi CŽĄ šnipės. Daug patirties turinti Salė ir naujokė Irina drąsiai ėmėsi užduoties įveikti geležinę uždangą ir „Daktaro Živagos“ nešamą žinią paskleisti tarp Sovietų Sąjungos žmonių. Knygų galia gali būti neįtikėtina!

    „Mūsų čia nebuvo“ – detali knyga atskleidžianti daugybę autentiškų istorinių įvykių. Tekste stipriai jaučiamas tikėjimas literatūros ir kūrybos įtaka bei galia.

    Borisas Pasternakas buvo ilgai persekiojamas valdžios. Taip pat sovietai jį privertė atsisakyti Nobelio premijos. „Daktaras Živaga“ Rusijoje pirmą kartą oficialiai buvo išleistas tik 1988-tais metais.

    Amerikiečių autorė Lara Presccot studijavo politikos mokslus Vašingtono universitete, taip pat mokėsi Michener rašytojų centre. Rašytoja jau nuo mažens domėjosi Boriso Pasternako istorija. Debiutinis autorės romanas „Mūsų čia nebuvo“ tapo tarptautiniu bestseleriu, bus išleistas trisdešimtyje šalių, taip pat, pagal jį statomas filmas. Kurdama šį romaną rašytoja lankėsi Rusijoje, Londone, Paryžiuje. Ji nuosekliai rinko medžiagą apie žvalgybų darbą ir stengėsi sukurti kuo autentiškesnę istoriją.