• labanakt mama

    Labanakt, mama. Seo Mi-ae

    „Labanakt, mama“ yra korėjiečių autorės Seo Mi-ae trileris, tapęs pasauliniu bestseleriu ir verčiamas į daugybę kalbų. Šiurpi psichologinė istorija ieško atsakymo į klausimą, kokia yra žiauraus žudiko prigimtis. Ar jis tokiu tapo, ar jau gimė?

    Drąsiai galima teigti, kad ta diena sujaukė ramų kriminalinės psichologijos specialistės Songiongės gyvenimą. Iš pradžių su ja pasikalbėti panoro nuteistas serijinis žudikas I Biongdas, o vėliau ir jos pačios vyras pateikia ne itin malonią staigmeną.

    I Biongdas yra nuožmus serijinis žudikas, kurio nusikaltimai šiurpino visuomenę. Sugautas ir nuteistas, mirties bausmės jis laukia kalėjime bei atsisako kalbėtis. Tačiau tą dieną kalinys paprašo leidimo pasimatyti su Songionge. Nustebusi dėl to, kad toks žmogus apskritai žino jos vardą, moteris sutinka. Po pirmojo interviu psichologė tenori pasislėpti saugiuose namuose, bet ir čia laukia staigmena. Jos vyras, nuolat užimtas chirurgas, į namus parsiveža vienuolikmetę dukrą Hahongę, kurios pats ilgai nematė, nes pirmoji žmona draudė susitikti su dukra. Netekusi mamos mergaitė gyveno kartu su seneliais, kurie netikėtai žuvo gaisre. Hahongė liko vienintelė išgyvenusi. Atvykusi podukra užsisklendžia ir elgiasi keistai.

    Bendraudama su serijiniu žudiku ir kalbėdama apie jo vaikystę bei praeitį Songiongė netrunka pastebėti panašumų tarp I Biogdo ir savo vienuolikos metų amžiaus podukros. Tai verčią moterį baimintis, kad mergaitė ateityje gali pasekti serijinio žudiko pėdsakais. Jai rūpi išsiaiškinti, ar žmogus jau gimsta blogu, ar tą tamsą nulemia tam tikri gyvenimo įvykiai.

    Trileryje „Labanakt, mama“ autorė Seo Mi-ae nebijo žengti į tamsias teritorijas. Psichologinė, šiurpi istorija, atskleidžia baugias vaikystės traumų pasekmes bei šokiruoja.

    Seo Mi-ae – Seule gyvenanti korėjiečių rašytoja ir scenaristė. Dar vidurinėje mokykloje ji tapo trilerių ir šiurpių romanų gerbėja. Pati rašyti pradėjo nuo poezijos, mokydamasi koledže dalyvavo literatūriniuose konkursuose. Baigusi mokslus autorė pradėjo rašyti scenarijus bei kurti romanus. Taip pat Seo Mi-ae laimėjo kūrybinį konkursą tema „30 būdų nužudyti savo vyrą“. Istorija tapo iki šiol populiaria pjese. 2000-tais metais autorė sukūrė animacinio filmuko scenarijų, kuris filmų festivalyje laimėjo „Grand Prix“ prizą. 2010-tais metais pasirodė knyga „Labanakt, mama“. Autorė, norėdama sukurti kuo įtikinamesnį serijinio žudiko portretą, daug konsultavosi su įvairių sričių specialistais. Vos tik pasirodžius romanui, iš karto buvo parduotos ir teisės statyti pagal jį filmą.

  • laiko kaina

    Laiko kaina. Tim Tigner

    Trileris! Kitoks trileris! Daugybę filosofinių minčių sukeliantis trileris! Amerikiečių autorius Tim Tinger knygoje „Laiko kaina“ pristato aštuonis mokslininkus, kuriems pavyko sukurti nemirtingumo serumą. Tačiau pirminis džiaugsmas neįtikėtinu išradimu nuslopsta, supratus, kad iš likimo pavogtas laikas turi savo kainą. Ar verta ją mokėti?

    Silicio slėnyje gimsta paslaptis. Atradimas! Išradimas! Toks neįtikėtinas, toks stulbinantis ir stebėtinai grėsmingas, kad išradimą reikia išlaikyti paslaptyje bet kokia kaina. Aštuoni mokslininkai sukūrė jaunystės eliksyrą, kurio formulės tūkstančius metų ieškojo įvairių sričių specialistai. Viena dozė ir štai – jūs nemirtingas ir amžinai jaunas. Tiesa, mirti galima smurtine mirtimi ar patekus į žiaurią avariją, todėl būtina akylai saugotis.

    Kaip toks preparatas pakeistų žmonijos istoriją? Nežinia, nes mokslininkai neketina juo dalintis su visuomene. Priešingai, jie nusiteikę savo paslaptį išlaikyti po devyniais užraktais. Tik štai, kaip pasiaiškinti, kad laikas bėga, o tu toks pat gražus ir jaunas? Nemirtingieji imasi įvairių intrigų, kurios kainuoja kitų žmonių gyvybes. Bėga dešimtmečiai ir atrodo, kad nemirtingumas nėra jau tokia gera dovana, kaip manyta iš pradžių. Kas iš tos jaunystės, jei tokiais pasiekimais džiaugiesi tik vienas? Ir dar tarp mokslininkų įsisuka mirtis. Kas išdavė jų paslaptis?

    „Laiko kaina“ yra greitas, įtraukiantis trileris su įdomiais personažų susitikimais, žmonių dingimais, paslaptingomis žmogžudystėmis, slaptaisiais agentais ir aistringomis scenomis. Tačiau tuo pačiu autorius kelia ir daugybę filosofinių klausimų apie amžiną jaunystę, mirtį ir bėgantį laiką. Dėl ko paaukotum savo nemirtingumą? Ar taptum geresniu žmogumi jei žinotum, kad mirtis tave aplenks?

    Tim Tigner – amerikiečių autorius, kuris savo karjerą pradėjo JAV kontržvalgyboje šaltojo karo metu. Žlugus Sovietų Sąjungai jis ėmė dirbti arbitražu. Kurį laiką Tim gyveno Rusijoje, dirbo su kosmonautais iš kosminės stoties MIR, vadovavo tarptautinėms medicinos įmonėms, padėjo parengti pirmąjį Rusijos sveikatos apsaugos įstatymą. Vėliau jis gyveno Briuselyje, apkeliavo Europą, Vidurinius Rytus ir Afriką, galiausiai apsistojo Silicio slėnyje, kur tapo medicinos technologijų startuolio generaliniu direktoriumi. Jis buvo maratonininku, desantininku triatlonininku ir jogu.
    Siekdamas derinti savo kūrybiškumą su savo įvairiapuse patirtimi, TimTinger pradėjo rašyti trilerius.

  • laiskai is svetimu karu

    Laiškai iš svetimų karų. Remigijus Misiūnas

    1898 metų Ispanijos-JAV karas
    1899-1902 metų Filipinų-JAV karas
    JAV dalyvavimas 1900-ųjų tarptautinėje invazijoje į Kiniją
    Pirmieji karai, kuriems didelį dėmesį skyrė JAV lietuvių spauda
    Karai, atvėrę duris išeiviams į JAV armiją

    Pirmojoje knygos „Laiškai iš svetimų karų“ dalyje nagrinėjama lietuvių spaudos reakcija į šiuos karus - kaip remdamasi įvairių šaltinių informacija ji atskleidė šių konfliktų užuomazgas ir jų eigą. Lietuviškų laikraščių redaktoriai neretai kritiškai vertino JAV spaudos bei politikų poziciją nepriklausomybės siekusių šalių atžvilgiu, o JAV veiksmus lygino su Rusijos politika Lietuvoje. Šios publikacijos - vienos lietuviškos tarptautinės žurnalistikos ištakų. Be to, spauda atspindėjo karų įtaką JAV ir išeivių gyvenimui, lietuvių požiūrį į juos, informavo apie išėjusius į karą tautiečius, jų likimus.

    Antrąją knygos „Laiškai iš svetimų karų“ dalį sudaro išeivių spaudoje skelbti JAV armijoje tarnavusių lietuvių laiškai (išimtis - du į Rusijos armiją paimtų ir Kinijoje kariavusių lietuvių laiškai lietuviams – JAV kareiviams). Laiškai atskleidžia, kas lietuvius atvesdavo į JAV armiją, ką jie išgyveno egzotiškose šalyse, mūšiuose žvelgdami mirčiai į akis ir laidodami žuvusius draugus, išėjus kautis už pavergtų tautų laisvę ir galop supratus, kad ne už tai kaunasi. Šie laiškai - bene pirmieji mus pasiekę liudijimai skaudžios patirties, kokią išgyvendavo lietuviai svetimų armijų gretose kariaudami svetimuose karuose.

  • ledynu alsavimas

    Ledynų alsavimas. Mads Peder Nordbo

    Danų autoriaus Mads Peder Nordbo kriminalinis romanas „Ledynų alsavimas“ išpildo visus lūkesčius, paprastai keliamus skandinaviškam detektyvui. Skaitytoją pasitinka tamsi ir nerimą kelianti atmosfera, šiurpios žmogžudystės bei brutalumas, paliečiamos socialinės ir politinės problemos.

    Jaunas žurnalistas Metju Keivas sunkiai atsigauna po asmeninės tragedijos. Automobilio avarijoje netekęs mylimosios ir dar negimusio kūdikio, jis palieka Daniją ir išvyksta gyventi į atšiaurią Grenlandiją, kur vaikystėje praleido pirmuosius savo gyvenimo metus. Saloje jis įsidarbina vietiniame laikraštyje ir ramiai leidžia savo niūrias dienas. Netikėtai Grenlandijos gyventojai susijaudina. Netoli sostinės Nūkos aptikti seni mumifikuoti vikingo palaikai. Išskirtinis įvykis gali sudrebinti tarptautinę istorikų bendruomenę. Laikraščio redakcija Metjų Kleivą išsiunčia sukurti reportažo apie šį sensacingą atradimą.

    Deja, į vietą atskridę ekspertai bei žurnalistas randa itin kraupų vaizdą. Vikingo mumija dingusi, o aplink mėtosi žiauriai išdraikyti naktį ją saugojusio policininko palaikai. Supratęs, kad policija kažką slepia, Metju pradeda savarankišką tyrimą ir netrukus atranda, kad 1970-tais metais identiškai buvo nužudyti keli vyrai. Visi jie kaltinti šiurpiais nusikaltimais, dažniausiai smurtu ir prievarta prieš savo dukras. Sekdamas abiejų bylų pėdsakais, jaunasis žurnalistas supranta, kad pasitikėti gali tik jauna inuite Tuparnak, kuri neseniai išėjo iš kalėjimo, kur atliko bausmę už tėvo nužudymą. Tiesa kainuos brangiai!

    „Ledynų alsavimas“ – kriminalinis romanas, kuriame šiurpūs nusikaltimai suderinti su nepakartojamais Grenlandijos grožio aprašymais. Skaitytojai ne tik seks žmogžudysčių pėdsakais, bet ir susipažins su šalies kultūra, istorija, bei socialinėmis problemomis. Seksualinė prievarta prieš vaikus, kraupios žmogžudystės, ritualinės bendruomenės bei korupcija – temos, paliestos šiame romane.

    Mads Peder Nordbo (g. 1970) danų autorius, kuris keletą metų gyveno Grenlandijoje ir dirbo Nūko rotušėje, taigi, aplinka, kurioje vyksta „Ledynų alsavimo“ veiksmas jam yra gerai pažįstama. Autorius Pietų Danijos ir Stokholmo universitetuose baigė filologijos, komunikacijos ir filosofijos studijas. Jis parašė penkis romanus, o tarptautinį pasaulį sužavėjo kriminaliniu trileriu „Ledynų alsavimas“. Tai pirmoji jo knyga išversta į anglų kalbą, o netrukus pasirodys vertimai į dar aštuoniolika kalbų. Istorija pradeda „Grenlandijos bylų“ seriją.

  • malones

    Malonės. Kiran Millwood Hargrave

    Vos pasirodęs debiutinis rašytojos Kiran Millwood Hargrave romanas „Malonės“ tapo bestseleriu ir bus išleistas penkiolikoje šalių. Istorija pasakoja apie atšiaurią Norvegijos salą, kurioje 1617-tais metais žuvo beveik visi vyrai. Likimą drąsiai pasitikusios moterys netrukus susidūrė su dar vienu iššūkių – raganų medžiokle. Knyga remiasi tikrais istoriniais įvykiais nutikusiais Vardės saloje.

    Šiaurinės Norvegijos sala visada turėjo atremti atšiaurios gamtos iššūkius. Tačiau niekas nesitikėjo, kad 1617-tais metais kilusi audra nusineš beveik visų vyrų gyvybę. Marenai Magnusdoter vos dvidešimt metų, o ji jau prarado tėvą, brolį bei mylimąjį. Salos moterys nepasiduoda ir bando išgyventi pačios. Jos įgunda žvejoti ir sugeba gyventi savarankiškai, bet dar nenujaučia, kad prie salos artėja naujas priešas.

    Gavęs karaliaus įsakymą į Vardę keliauja komisaras Absalomas Kornetas. Dievobaimingas vyras yra patyręs raganų teisėjas, visur matantis tik šventvagišką blogį. Jo žmona Ursa yra tikra sutuoktinio priešingybė ir žavisi savarankiškomis bei stipriomis salos moterimis.

    Pagrindinės romano „Malonės“ veikėjos yra daug netekusi Marena ir jaunutė, nepatyrusi Ursa. Nepaisant to, kad moterys yra kilusios iš skirtingų visuomenės sluoksnių, jos netrunka susidraugauti ir viena kitos kompanijoje randa paguodą. Tačiau visas kaimas yra įbaugintas fanatiškai nusiteikusio Absalomo Korneto. Jo nepaprastai bijo ir žmona.

    Romane „Malonė“ skaitytoją užvaldo niūri aplinka ir slogi nuotaika. Įvertinus, kad knyga remiasi tikrais įvykiais, skaityti apie raganų teismus ir žiaurumą, gali būti sunku, tačiau autorės tekstas nepaprastai gražus ir bauginančiai įtaigiai atkūrė to meto atmosferą. Autorės aprašomi peizažai, drabužiai, maistas, architektūra yra puikiai ištyrinėti ir įpinti į siužetą.

    Kiran Millwood Hargrave gimė 1990-tais metais. Ji yra prozininkė, poetė, dramaturgė. Vaikystėje ji norėjo būti kate, arba katės savininke, arba tapti pirmąja moterimi Marse. Kol kas tik vienas noras išsipildė, bet Kiran greitai suprato, kad buvimas rašytoja leidžia fantazuoti, kiek tik nori.
    Autorė išgarsėjo jaunimui skirtomis knygomis ir gavo keletą reikšmingų apdovanojimų, tokių kaip „British Book Awards“, „Children's Book of the Year“ bei „Waterstones Children's Book Prize“. Romanas „Malonės“ yra pirmoji autorės knyga skirta suaugusiems.

  • mano seima europieciai

    Mano šeima europiečiai. Karin Bojs

    Švedų žurnalistės Karin Bojs knyga „Mano šeima europiečiai“ sužavės visus besidominčius genealogija. Tai įdomi Europos ir jos tautų istorija, kuri papasakota per genetinį palikimą bei pasitelkus naujausius archeologinius radinius.

    Karin Bojs savo šeimos mažumą ypač aštriai suvokė per savo mamos laidotuves. Ji nepažinojo net senelių, o tuo labiau nieko nežinojo apie dar ankstesnes kartas. Gedėdama mamos autorė nusprendė pasidaryti DNR tyrimus ir tokiu būdu daugiau sužinoti apie save, šeimos ryšius ir santykius su visuomene. Ji itin gilinosi į savo DNR sekos nustatymo procesą taip tapdama savotiško eksperimento dalimi. Stebėtina, bet autorė sugebėjo atsekti savo šeimos liniją iki priešistorinių laikų.

    Tyrimo metu autorė bendravo su dešimtimis mokslininkų, dirbančių genetinių tyrimų srityje. Autorės pasakojimas apima visą Europą, knygoje kalbama apie centrinės Vokietijos neandartaliečius, Prancūzijoje gyvenusius senovės žmones. Autorė aplankė senovinius išpieštus urvus, kai suprato, kad tiesioginiai jos protėviai gyveno toje vietovėje. Taip pat rašytojos DNR analizė atskleidė, kad jos genome yra samių genetinė medžiaga.

    „Mano šeima europiečiai“ nėra knyga vien tik apie autorės giminės liniją. Tai Europos tautų istorija. Šiuolaikinės technologijos ir nauji metodai leidžia atsekti savo protėvių kilmę. Autorė teigia, kad DNR gali padėti suprasti ankstesnių kartų patirtis bei paveldėtus tokius dalykus, kaip identitetas ar sveikata. Knyga vaizdžiai parodo, kaip pasitelkus mokslą galima atskleisti įdomias žinias. Pvz., sužinoti, kada rastos seniausios adatos ar pirmą kartą išvirtas alus. Taip pat rašytoja paliečia ir etines genetinių tyrimų temas.

    Karin Bojs gimė 1954-tais metais, Švedijoje. Gotenburgo universitete ji studijavo žurnalistiką. Autorė daugiausiai rašo mokslo tema ir ne vienus metus dirbo Švedijos leidinio „Dagens Nyheter“ mokslo skilties redaktore. Žurnalistė parašė keturias mokslo populiarinimo knygas. Geriausiai skaitytojų ir kritikų įvertinta – „Mano šeima europiečiai“. Už šią knygą Karin Bojs 2015-tais metais gavo prestižinį Švedijos literatūrinį apdovanojimą – Augusto premiją.
    Karin Bojs gyvena Stokholme, gražioje vietoje su vaizdu į ežerą, tačiau labiausiai mėgsta leisti laiką sodyboje, kur augina bites, gamina sidrą ir prižiūri orchidėjų pievą.