Pereiti prie turinio Į pradžią / Naujos knygos / 1944-ieji. Stalino pergalių kaina. Vladimir Bešanov
  • buvo

    Buvo, buvo, kaip nebuvo! Algimantas Zurba

    Grupė literatų dar 1995 metais buvo sumanę išleisti smagų leidinį „Rašytojai apie rašytojus.“ Tai turėjo būti epigramų, įvairių jumoristinių vaizdelių, anekdotinių situacijų rinkinys, kuriame atsispindėtų tarybiniais metais populiarių literatūros vakarų nuotykiai, taip pat tragikomiškos situacijos, lydėjusios rašytojų keliones ar bendravimą su visuomene. Tačiau sumanymas taip ir nebuvo įvykdytas. Gal išblėso entuziazmas, gal neatsirado leidėjų. Tik Algimantas Zurba iškart ėmėsi darbo ir sudarė pažadėtąją anekdotinių situacijų, jumoristinių vaizdelių iš įvairių literatūros vakarų ar kelionių rinkinuką. Sąlyginai jį buvo pavadinęs Trupiniais.

    Po rašytojo mirties našlė Laima Zurbienė sutiko, kad šis unikalus rankraštis išvystų dienos šviesą ir jį atidavė „Žuvėdros“ leidyklai. Tekstą ji dar papildė Algimanto Zurbos rankraščiuose likusiais keliais kūrybinių idėjų eskizais.

  • bukite

    Būkite drąsios, ne tobulos. Reshma Saujani

    Moterų teisių aktyvistė ir bestselerių autorė Reshma Saujani knygoje „Būkite drąsios, ne tobulos“ kviečia moteris mėgautis savo netobulumu ir drąsa.

    Įsivaizduokite, kaip gyventumėte be baimės, kad nesate pakankamai gera. Arba jeigu jums nerūpėtų, kaip jūsų gyvenimas atrodo instagrame, ar ką visiškai nepažįstami žmonės apie jus galvoja. O jei galėtumėte atsikratyti kaltės jausmo ir nustoti graužti save dėl menkiausių klaidelių? Kas jeigu priimdama kiekvieną sprendimą rinktumėtės drąsesnį kelią?

    Per daug moterų jaučia nuolatinį savo pačių susikurtų lūkesčių spaudimą. Mes bėgiojame it pamišusios, besistengdamos, kad visi būtų patenkinti. Mes negalime užmigti mąstydamos, kad galbūt ką nors įžeidėme. Mes praleidžiame galimybes, kurios ištemptų mus iš komforto zonos ir visais įmanomais būdais vengiame pasakyti „ne“.

    Knygoje „Būkite drąsios, ne tobulos“ R. Saujani teigia, jog yra priežastis, kodėl moterys taip elgiasi. Nuo pat vaikystės mergaitės mokomos žaisti saugiai. Gero norintys tėvai ir mokytojai moko mergaites būti tyliomis ir mandagiomis, ragina elgtis atsargiai, nesusižeisti ir siūlo veiklas, kurios užtikrintų saugumą.

    Tokio auklėjimo rezultatas – suaugusios moterys, kurios bijo suklysti. Metas liautis leidus baimėms skandinti mūsų svajones ir siaurinti mūsų pasaulius, nes taip gyvendamos išvengiame vienintelio dalyko – laimės.

    Pasirinkusios drąsą, o ne tobulumą, mes priversime visus išgirsti mūsų balsą ir paleisime tai, kas trukdo jaustis laimingomis ir siekti to, ko iš tiesų nuoširdžiai trokštame. Tobulumo siekis galbūt ir veda mus saugiu keliu, tačiau drąsa veda mus į tikrąjį „aš“.

    Knygoje „Būkite drąsios, ne tobulos“ autorė dalijasi išskirtinėmis įžvalgomis ir praktikomis, padėsiančiomis išsilaisvinti iš poreikio siekti tobulumo ir paversti drąsą savo gyvenimo įpročiu.

    „Kiekvienai moteriai, kuri bent kartą pagalvojo „Šito aš negaliu…“ arba „Aš tiesiog nesu tokia…“ atsivers akys, nes knyga „Būkite drąsios, ne tobulos“ pakeičia pasaulio požiūrį į jus, o svarbiausia, jūsų pačių požiūrį į save ir į tai, ką jūs galite. Ši knyga yra puikus priminimas, kad drąsa pripažinti savo klaidas ir netobulumus yra vienas labiausiai nuvertinamų galios šaltinių.“

    Amy Cuddy, Harvardo dėstytoja ir knygos „Išdrįsk pažadinti savo vidinę jėgą“ autorė

    Reshma Saujani – Moterų teisių aktyvistė, rašytoja. 2015 m. žurnalas „Forbes“ ją paskelbė viena iš stipriausių moterų, keičiančių pasaulį. „Būkite drąsios, ne tobulos“ – trečioji autorės knyga.
    R. Saujani yra įkūrusi programavimo mokyklą mergaitėms ir siekia mažinti lyčių atskirtį technologijų srityje. Ji taip pat yra pirmoji indų kilmės amerikietė kandidatavusi į JAV kongresą.

  • cernobylis

    Černobylis. Šarūnas Jasiukevičius

    100 NUOTRAUKŲ IŠ ZONOS!

    Sukrečianti, gyva ir atvira istorija apie Černobylio elektrinės avariją iš pirmų lūpų! Černobylis bebaimio šios pavojingos zonos „nelegalo“ akimis.

    Kodėl įvyko didžiausia branduolinė avarija žmonijos istorijoje, kaip buvo suformuota zona ir kaip pasikeitė pasaulis po katastrofos?

    • Per parą evakuotas visas Pripetės miestas – 50 000 gyventojų…
    • Dviejų metrų ilgio šamai aušinimo kanaluose…
    • Laukinės lūšies staugimas, girdimas nuo postapokaliptinio šešiolikaaukščio stogo…
    • Ausį rėžiantys dozimetro įspėjimai…
    • Radioaktyvus juodasis smėlis fabriko „Jupiter“ rūsyje...
    • Ugniagesių batai, keliantys potenciją?

    Greičiausiai jūs beveik nieko nežinote apie Černobylį. Tik nuotrupas, detales, ištraukas iš konteksto. Tokio plataus ir išsamaus požiūrio į katastrofą Lietuvos pašonėje dar nebuvo publikuota. Tad kviečiame kartu su Šarūnu Jasiukevičiumi pasižvalgyti po neįtikėtiną apokaliptinį pasaulį, kurio gelmės net ir po 30 metų slepia daugybę paslapčių. Tapkite jų liudytojais.

    „Kodėl Černobylis? Šis klausimas kyla daugeliui. Ko ten eiti, jei tyko tiek daug pavojų? Radiacija, laukiniai žvėrys, apleisti pastatai, teritoriją saugantys pareigūnai... Jei atvirai, atsakymo neturiu iki šiol. Tiksliau – turiu keletą, atradau juos per kelerius metus, bet negaliu pasirinkti galutinio. Manau, jų dar bus. Ko gero, visas versijas sieja viena sąvoka – postapokaliptinė romantika.“
    Šarūnas Jasiukevičius

    Šarūnas Jasiukevičius  – verslininkas, režisierius, publicistas, išpopuliarėjęs TV laida „Praeities žvalgas“, dabar garsėjantis pramuštgalviškomis kelionėmis, kurias rengia žmonėms, turintiems „tvirtus kiaušus“, po visokiausius, pavojų knibždančius objektus (Černobylį, Arktį, Baikonūro kosmodromą).

    „Čia negalioja įprastos mūsų sociumo normos, čia neveikia įstatymai, čia nėra bankų, paskolų, mokesčių inspekcijos. Tai – tarsi kita visata su kitokiais dėsniais. Visiškas atitrūkimas nuo kasdienybės ir persikėlimas į kitą realybę vos per kelias valandas. Ką jau kalbėti apie jausmą, kai naktį apleistame Pripetės mieste užlipęs ant aukščiausio pastato stogo po kojomis matai miestą, kuriame kadaise gyveno beveik 50 000 žmonių. O dabar esi tik tu vienas. Ir tavo mintis pertraukia mieste besibastančio vilko kaukimas arba lūšies, kviečiančios jauniklius, miaukimas. Kirtęs Černobylio zonos perimetrą, suvoki, kad nuo šios akimirkos tik pats esi savo likimo šeimininkas. Kartais – ir kitų žmonių likimo šeimininkas. Dažniausiai, gatvėje sutikęs nepažįstamą žmogų, turi ribotą skaičių „ėjimų“. Tave saisto visuomenės normos, įstatymai, moralės nuostatos, įvaizdis, asmeninė legenda. Černobylio zonoje visa tai negalioja. Tai – tarsi kompiuterinis žaidimas, kuriame nėra galimybės išsaugoti prieš elgiantis rizikingai, todėl turi tik vieną bandymą. Tas absoliučios laisvės jausmas... Gal tai ir yra romantika? Tad kviečiu jus į įspūdingą, neįtikėtiną ir nuotykių kupiną kelionę po unikalią vietą – Černobylio zoną. Pažadu – bus įdomu, kartais baisu, kartais linksma. Tačiau abejingų neliks. Bent jau šito tikiuosi.“
    Šarūnas Jasiukevičius

  • cingischanas

    Čingischanas. Jack Weatherford

    Jack Weatherford – antropologijos profesorius, besidomintis civilizacijų istorija. Knygoje „Čingischanas: modernaus pasaulio kūrimas“ jis atskleidžia tikrąją Čingischano istoriją nuo jo iškilimo tarp mongolų genčių ir sėkmingų karų iki civilizacijos sprogimo, kurį sukėlė mongolų imperijos viešpatavimas. Ši knyga ne tik atskleidžia išskirtinio lyderio portretą, bet ir priverčia iš naujo apmąstyti, kaip buvo kuriamas modernus pasaulis.

    Vien tik ištarus Čingischano vardą dažnam prieš akis iškyla vaizdinys, kaip negailestingas, kraujo ištroškęs barbaras ant žirgo veda gaują nuožmių klajoklių karių plėšti civilizuoto pasaulio. Tačiau kad ir kokia neįtikėtina, vis dėlto tiesa yra ta, jog Čingischanas buvo ateitį puikiai strategavęs lyderis, kurio užkariavimai į atsilikusią Europą atnešė klestinčią Azijos kultūrą ir sukėlė precedento neturintį technologijų, verslų ir idėjų sprogimą.

    Knygoje „Čingischanas: modernaus pasaulio kūrimas“ autorius Jack Weatherford pasakoja įspūdingą Čingischano ir jo palikuonių bei jų užkariavimų, pakeitusių pasaulį, istoriją. Knygos autorius yra vienas iš nedaugelio žmonių, kuriems buvo leista aplankyti Čingischano gimtinę ir laidojimo vietą.

    Kovodamas dėl valdžios atokiose Mongolijos stepėse Čingischanas ištobulino karo strategiją ir ginklus, įvaldė greitos atakos ir apgulties meną, kurį vėliau naudojo kaudamasis su priešų armijomis Azijoje, laužydamas islamiškojo pasaulio stuburą ir paversdamas šarvuotus Europos riterius beviltiškai pasenusia karo jėga.

    Mongolų kariuomenė valdant Čingischanui niekuomet neturėjo daugiau nei 100 tūkstančių karių, tačiau per 25 metus ji užėmė daugiau žemių nei romėnai per 400 metų. Mongolai dramatiškai pakeitė pasaulio žemėlapį, sukurdami imperiją, kuri išsiplėtė nuo Sibiro iki Indijos, nuo Vietnamo iki Vengrijos ir nuo Korėjos iki Balkanų.

    Knygos „Čingischanas: modernaus pasaulio kūrimas“ autorius atskleidžia, kad priešingai nei manoma, mongolai buvo ne tik puikūs užkariautojai, bet ir gebėjo progresyviai valdyti.

    Čingischano pasiekimai bet kurioje srityje ir iš bet kurios perspektyvos buvo nuolatinis iššūkis vaizduotei. Jis buvo novatoriškas lyderis, pirmasis, įtvirtinęs įstatymo viršenybę, skatinęs religijos laisvę, kūręs mokyklas, draudęs kankinimus, įteisinęs laisvą prekybą.

    Prekybos keliai, kuriuos jis sukūrė, tapo ne tik komerciniais, bet ir idėjų, technologijų keliais, kurie pakeitė žmonių gyvenimus. Mongolai sukūrė pirmą tarptautinę popierinę valiutą, pašto sistemą ir tobulino spaudą, patrankas, kompasus. Vietinius produktus, tokius, kaip citrinos, makaronai, arbata, kilimai, kortos ar kelnės jie pavertė svarbiausiomis prekėmis visame pasaulyje. Mongolai labai svarbiu istoriniu laikotarpiu buvo naujo gyvenimo būdo architektai.

  • dangus

    Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje. Nijolė Laurinkienė

    Kaip kadaise baltai įsivaizdavo dangų? Iš dangaus skliauto sklindanti šviesa nuo seno asocijavosi su Dievu ir jo įvaizdžiu. Sudievinti ir net sužmoginti buvo svarbiausi dangaus šviesuliai. O be to, galvota, jog į dausas danguje keliauja mirusiųjų sielos. Todėl dangus laikytas dar ir anuo pasauliu. Senieji tikėjimai aiškina, kaip į jį patenkama.

    Knygos „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“ autorė senovės baltų kultūros tyrinėtoja Nijolė Laurinkienė, pasiremdama autentiškais šaltiniais, atskleidžia dangaus ir jo šviesulių sampratą, atkuria dangaus vaizdinių pirmykštę prasmę, aiškinasi jų kilmę. Dangaus mitologinis vaizdynas, savo šaknimis siekiantis tolimą praeitį, atspindi mūsų protėvių mąstyseną, vertybes, įgalina rekonstruoti kažkada gyvavusį Kosmoso ir jame regimų reiškinių suvokimą.

  • dirbtinio

    Dirbtinio intelekto supervalstybės. Kai-Fu Lee

    „Dirbtinio intelekto supervalstybės. Kinija, Silicio slėnis ir naujoji pasaulio tvarka“ - knyga apie dirbtinio intelekto ateitį, kurią parašė The Times duomenimis vienas iš 100 įtakingiausių pasaulio žmonių - Kai-Fu Lee. Mokslininkas ir rizikos invstuotojas, žmogus, padaręs svaiginančią karjerą tokiose kompanijose kaip Apple, Silicon Graphics, Microsoft, Google.

    Dirbtinis intelektas, DI (arba angliškai – Artificial intelligence, AI) – šių dienų socialinio ir ekonominio pasaulio realybė, kurią prisijaukinę, galėtume džiaugtis patogesniu pasauliu. Tačiau vienas žymiausių pasaulyje dirbtinio intelekto ekspertų taivanietis Kai-Fu Lee knygoje „Dirbtinio intelekto supervalstybės. Kinija, Silicio slėnis ir naujoji pasaulio tvarka“ perspėja, kad galimybes visuomet lydi grėsmės. Kaip netapti naujosios pramonės revoliucijos „pralaimėtojais“?

    Jis teigia, kad dramatiški pokyčiai, kurių visi tikisi iš dirbtinio intelekto, prasidės greičiau, nei buvo tikėtasi. Tačiau jie bus susiję ne su tuo, kad „mąstymo mašinos užvaldys pasaulį“, bet su ekonominėmis pasekmėmis. Lenktynės tarp supervalstybių, Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, gali sukelti katastrofą - iš DI dar labiau praturtės turtingieji, o skirtumas tarp jų ir nepasiturinčių taps milžiniškas. Dirbtinis intelektas ir technologijų sektorius šiandien vėl gali pasaulį pastatyti tarp dviejų supervalstybių. Jos išnaudos technologinį progresą ir visus skaitmeninius resursus savo padėčiai įtvirtinti. JAV ir Kinija supranta, kad daugiau duomenų leidžia sukurti geresnius produktus ir taip surinkti dar daugiau duomenų – šis procesas yra gera naujiena šioms gigantėms, tačiau likęs pasaulis atsiduria socialinės nelygybės, nedarbo ir socialinių neramumų pavojuje.

    Knygoje „Dirbtinio intelekto supervalstybės“ Kai-Fu Lee perspėja apie tamsiąją skaitmenizacijos pusę. Nuo to, kaip šios dvi galiūnės sutars ir bendradarbiaus vystydamos dirbtinį intelektą, galbūt priklauso pasaulio ateitis. Iš Taivano kilęs Kai-Fu Lee mokėsi JAV, tad puikiai išmano abiejų šalių rinkas bei jų specifiką, pateikia tolesnę technologijų sektoriaus raidos prognozę ir pasakoja apie pasaulį, kuriame jau netrukus visi gyvensime.

    Ekspertai prognozuoja, kad dėl DI drastiškai sumažės darbo vietų. Galbūt viską atliks robotai – tačiau kyla klausimas, ką tada darysime mes? Mėgausimės menais ir filosofija? Užsiimsime vadyba ir rūpyba? Dirbtinis intelektas pakeis ne tik mūsų darbą, bet ir laisvalaikį. Būtina apsvarstyti, kuo mums gali būti naudingos technologinės naujovės ir kokius pavojus jos slepia? Tačiau autorius siūlo ir sprendimus, nes, nesvarbu, kokie įspūdingi būtų dirbtinio intelekto laimėjimai, visada bus sričių, kur galės dirbti tik žmonės - auklėti vaikus, pranešti ligos diagnozę, rūpintis pagyvenusiais žmonėmis ar, pavyzdžiui, dresuoti šunis.

    „Dirbtinio intelekto supervalstybės. Kinija, Silicio slėnis ir naujoji pasaulio tvarka“ - tai knyga apie tai, kaip DI supervalstybės tapo tokios, kokios yra dabar, apie tai, kas vyksta šiandien ir apie prognozes ateičiai. Jos gali pasirodyti paguodžiančios, tačiau niekuomet nevalia pamiršti svarbiausio - atsakomybės.

    Kai-Fu Lee (g. 1961) jau daugiau nei trisdešimt metų dirba dirbtinio intelekto vystymo, inovacijų, investicijų ir plėtros srityje. Anksčiau jis ėjo „Google China“ prezidento pareigas, o šiandien vadovauja „Sinovation Ventures“ rizikos kapitalo fondui.