Pereiti prie turinio Į pradžią / Naujos knygos / Sutramdyta meška. Beata Nicholson ir kt.
  • kalbasi susitike

    Kalbasi susitikę. Vanda Juknaitė

    Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Vandos Juknaitės knygoje „Kalbasi susitikę“ surinkti 2002-2010 metų laikotarpio pokalbiai su visa puokšte įdomių pašnekovų. Interviu su įvairių sričių ir skirtingo išsilavinimo atstovais buvo skelbti mūsų šalies žiniasklaidoje. Vienoje vietoje surinkti tekstai vėl atskleidžia temas, kuriomis įprastai domisi prozininkė. Tai yra aistra gyventi nepaisant socialinės aplinkos, santykis su savimi bei pasauliu.

    Vanda Juknaitė garsėja kaip jautri autorė, kuri tekstuose iškelia socialinių problemų klausimus. Rašytoja dažnai kalba apie žmogaus vertę, atsakomybę, pareigą, meilę gyvenimui. „Kalbasi susitikę“ pokalbiai taip pat atspindi Vandos Juknaitės braižą. Įvairių pašnekesių metu daugiausiai buvo nagrinėtos drąsos gyventi temos. Ši drąsa ir veržlumas nepaiso skirtumų tarp įvairių išsilavinimų bei profesijų žmonių. Vidinė žmogaus valia daro įtaką kultūros gyvavimui ir keičia socialines stigmas.

    „Kalbasi susitikę“ skaitytojams piešia vaizdingą gyvenimo paveikslą, kuriame niekada neišblėsta vilties spindulys. Tai pozityvūs tekstai apie gyvenimą, žmogiškuosius ryšius bei laiko tėkmę.

    Skaitytojai knygoje ras autorės pokalbį su žymia grafike, Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtoja Eva Labutyte. Dalyvausime ir pašnekesyje su skulptoriumi Stanislovu Kuzma pavadintame jo žodžiais: "Aš nuolat šoku per ugnies lanką". Rašytoja kalbino ir Lietuvos literatūros tyrinėtoją, profesorę Viktoriją Daujotytę, taip pat profesorę literatūrologę Vandą Zaborskaitę bei rašytojo Balio Sruogos dukrą Dalią Sruogienę. Į leidinį „Kalbasi susitikę“ įtrauktas susirašinėjimas su Icchoku Meru ir pašnekesys su rašytoja Jurga Ivanauskaite, kuriame moterys diskutavo religijos temomis. Deja, ne vieno pašnekovo tarp mūsų jau nebėra, tad „Kalbasi susitikę“ tampa ir savotišku minčių paminklu.

    Vanda Juknaitė gimė 1949-tais metais, Rokiškio rajone. Ji yra lietuvių prozininkė, dramaturgė, eseistė. Autorė Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Ji dirbo mokytoja bei dėstė Vilniaus muzikos akademijos Klaipėdos fakultetuose, vėliau Lietuvos edukologijos universitete. Rašytoja kelis metus vedė radijo laidą „Rizika gyventi“. 2008-tais metais autorė buvo apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, taip pat Vanda Juknaitė gavo Žemaitės, Juozo Grušo, G. Petkevičaitės-Bitės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premijas. Autorė parašė devynias knygas.

  • karaliene viktorija

    Karalienė Viktorija. Lucy Worsley

    Nė vieno kito monarcho viešpatavimas taip neformavo pasaulio, kuriame lig šiol gyvename. Gyvenimo pabaigoje ji valdė daugiau nei ketvirtį pasaulio gyventojų.

    Rašytoja, istorikė Dr. Lucy Worsley savo romane „Karalienė Viktorija“ sukūrė visiškai kitokį garsiosios monarchės įvaizdį, nei tas, kuris paplitęs mūsų vaizduotėje. Karalienė Viktorija – viena garsiausių visų laikų valdovių, o ši knyga – visapusiškas jos portretas.

    Autorė knygoje „Karalienė Viktorija“ ieško atsakymų į klausimus, kas gi iš tiesų buvo ši moteris. Ar neišvaizdi, gedulo drabužiais apsirėdžiusi sena dama? O gal gyvenimo džiaugsmu trykštanti romantiška princesė, besisukanti šokių salėse? Prieš akis turime šiuos du įvaizdžius ir niekada sau nekeliame klausimo, kaip gi žavi princesė pavirto ta gedinčia senute? Kažkur tarp šių dviejų moterų buvo ir trečia - garsiausia, didelį paveldą pasauliui palikusi, šalies valdovė. Karalienės Viktorijos laikais matyti moterį soste tikrai nebuvo įprasta. Monarchei teko nelengva užduotis atrasti kelią į žmonių širdis bei užsitarnauti pagarbą.

    Kiekviena karalienė yra ne tik valdovė. Visų pirma, soste sėdi paprasta moteris. Ji yra dukra, žmona, motina, našlė, draugė. Kiekvienas vaidmuo kelia vis kitus, tikrus reikalavimus. Iki pat šių laikų moterims priskiriami tam tikri vaidmenys. Kyla klausimas, kaip laviruoti tarp jų ir dar sėkmingai valdyti šalį? Iš pažiūros karalienė Viktorija elgėsi iš tiesų konservatyviai, tačiau panagrinėjus istoriją, matome, kad ji ne tik pakeitė monarchiją, bet ir padarė didelę įtaką moters padėčiai visuomenėje.

    Viktorija buvo ir stipri monarchė, ir paprastas žmogus su savo džiaugsmais bei nusivylimais. Ji sirgo pogimdymine depresija, patyrė savų baimių bei buvo kone labiausiai stebimas žmogus pasaulyje. Autorė akcentuoja ir tai, kad karalienės Viktorijos sutuoktinis Princas Albertas nenusipelnė itin teigiamo visuomenės dėmesio.

    Dr. Lucy Worsley kurdama „Karalienę Viktoriją“ rėmėsi ne tik istorijos šaltiniais, bet ir karalienės asmeniniais laiškais bei dienoraščiais. Pasakojimas prieš skaitytojų akis išskleidžiamas per dvidešimt keturias svarbiausias karalienės Viktorijos gyvenimo dienas.

    Dr. Lucy Worsley yra gerbiama britų istorikė, rašytoja, vyriausioji labdaros organizacijos „Historic Royal Palaces“ kuratorė, istorinių BBC televizijos laidų vedėja, vyriausioji Istorinių karališkųjų rūmų kuratorė. 2018 m. apdovanota Britų Imperijos ordinu už nuopelnus istorijai ir paveldui. Dr. Lucy Worsley parašė 18 knygų.

  • kari mora

    Kari Mora. Thomas Harris

    Thomas Harris, amerikiečių rašytojas ir šešių romanų autorius, labiausiai išgarsėjo sukūręs žymųjį Hanibalo Lekterio personažą. Visi jo kūriniai buvo ekranizuoti, įskaitant ir garsųjį ne vienu „Oskaru“ apdovanotą „Avinėlių tylėjimą“. „Akademijos apdovanojimų“ istorijoje tai trečiasis filmas, kuriam pavyko pelnyti „Oskarus“ pagrindinėse kategorijose. Po itin ilgos pertraukos autorius pristato naują trilerį apie nesuvokiamą blogį, godumą ir jaunos moters kovą už gyvybę.

    25 milijonų vertės kartelio auksas paslėptas giliai po vila Majamio paplūdimio pakrantėje. Šis lobis jau metų metus vilioja pačius žiauriausius ir niekingiausius vyrus. Vienas iš jų Hansas Peteris Šnaideris. Jo iškrypęs seksualinis potraukis padeda užsidirbti pildant turtingųjų protu nesuvokiamas sadistiškas svajones.

    Nuo paauglystės buvusi įtraukta į Kolumbijos ginkluotųjų revoliucinių pajėgų gretas Kari Mora galiausiai pabėga į JAV ir gauna laikinosios apsaugos statusą. Stengdamasi išgyventi mergina dirba įvairiausius darbus. Jos keliai atveda į Majami Bičą. Kari Mora įsidarbina namų prižiūrėtoja viloje, pagarsėjusioje dėl jos buvusio šeimininko – Pablo Eskobaro. Hansui Peteriui iškart į akis krinta karo paženklinta Kari, tačiau jis nežino, jog nusižiūrėta auka turi stebėtinų įgūdžių, mat jos išlikimo instinktai buvo tikrinami ir anksčiau.

    Jokiam kitam šio amžiaus rašytojui dar nėra pavykę sukurti ir taip gerai atvaizduoti mumyse tūnančių žvėrių kaip Thomui Harriui. Šeštame autoriaus romane „Kari Mora“ – gaivališka ir nepasotinama vyrų prigimtis prieš moters išlikimo jausmą.

  • karo vilkai

    Karo vilkai. Stephen E. Ambrose

    Amerikiečių istorijos profesorius Stephen E. Ambrose bestseleryje „Karo vilkai. JAV parašiutininkai nuo D dienos iki Hitlerio „Erelio lizdo“ pasakoja apie vyrus, kurie Antrojo pasaulinio karo metu įėjo į istoriją. Tai pasakojimas apie amerikiečių armijos 506-ąjį desantininkų pulką, priskirtą prie 101-osios aviacijos divizijos. Pulkas buvo išlaipintas Normandijos šturmo metu ir D dieną įvykdė herojišką žygį bei patyrė daugybę netekčių.

    Knygoje minimi parašiutininkai buvo eksperimentinis oro desanto pulkas suformuotas 1942-tais metais. Jų užduotis – šokti iš C-47 transportinių lėktuvų į priešišką teritoriją. Būrys buvo visapusiškai treniruojamas Džordžijoje, kur tapo nepriekaištingos fizinės formos. Per Normandijos šturmą, divizijos užduotis buvo atlaisvinti priėjimą prie vandens, kur netrukus turėjo išsilaipinti jūrų pėstininkai. Šturmo metu divizija patyrė itin didelių nuostolių, tačiau operacija laikoma sėkminga. Autorius knygoje rašo ir apie kitas būrio užduotis įvykdytas iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

    Knygoje „Karo vilkai. JAV parašiutininkai nuo D dienos iki Hitlerio „Erelio lizdo“ istorikas pasakoja ne tik apie mūšių eigą, bet ir piešia parašiutininkų – gyvų žmonių – portretą. Jie buvo grubūs, įtarūs, nepasitikintys ir depresijos paveikti vaikinai. Kariai gėrė per daug vyno, plėšė per daug vokiškų fotoaparatų ir laikrodžių. Tačiau kartu mokydamiesi ir kovodami jie išmoko nesavanaudiškumo bei rado artimiausią broliją, kokią jie kada nors žinojo. Vyrai suprato, kad tie, kurie myli gyvenimą, kare nepagailės savo gyvybės už brolį.

    „Karo vilkai. JAV parašiutininkai nuo D dienos iki Hitlerio „Erelio lizdo“ – istorija apie kovotojus vyrus, apie skausmą, baimę, karo žiaurumus, draugystę, atsidavimą ir pasiaukojimą.

    Stephen E. Ambrose gimė 1936-tais metais, JAV. Jis buvo istorijos profesorius, rašytojas, biografas, sukūręs JAV prezidentų Dwight D. Eisenhower ir Richard Nixon biografijas.
    Stephen E. Ambrose daugybę metų dirbo Naujojo Orleano universiteto istorijos profesoriumi. Autorius parašė dvidešimt penkias istorines knygas ir buvo apdovanotas keliomis literatūrinėmis premijomis. „Karo vilkai“ – žinomiausia autoriaus knyga. Papildomai ją išgarsino ir Steven Spielberg bei Tom Hanks kurtas, to paties pavadinimo, miniserialas. “Karo vilkai“ buvo nominuoti 19-ai „Emmy„ apdovanojimų ir laimėjo 6-is iš jų. Taip pat serialas buvo apdovanotas Auksiniu gaubliu.

  • Ko nori vyrai. Steve Harvey, Denene Millner

    Bendraautoriai Steve Harvey ir Denene Millner „The New York Times“ bestseleryje „Ko nori vyrai: ką jie iš tiesų mano apie meilę, santykius ir įsipareigojimus“ nagrinėja daugeliui moterų aktualius klausimus. Kaip suprasti vyrą ir pagerinti santykius? Visi atsakymai šioje knygoje.

    „Ko nori vyrai: ką jie iš tiesų mano apie meilę, santykius ir įsipareigojimus“ – neįprasta savipagalbos knyga. Komikas Steve Harvey daugybę metų veda rytinę radijo laidą. Vienu metu jis sugalvojo rubriką „Paklausk Styvo“ ir kvietė moteris užduoti joms rūpinčius klausimus. Pirminė mintis buvo pajuokauti, tačiau Steve Harvey greitai suprato, kokie rimti yra moterų klausimai. Joms rūpėjo įvairiausi su santykiais susiję dalykai: kaip sulaukti piršlybų, kaip išsilaisvinti iš netikusios santuokos, kaip išlaikyti vyrą. Galiausiai autorius ryžosi savo mintis sudėti į patarimų knygą ir visiems laikams atskleisti, ko gi nori vyrai.

    Pirmajame skyriuje Steve Harvey aptaria vyrų mąstyseną. Autorius teigia, kad tik trys dalykai vyrus iš tiesų užveda: tai, kas jie yra, ką jie dirba ir kiek uždirba. Tai yra vyriškumo pagrindas. Kol tikslai šiose trijose srityse nepasiekti, sužavėti vyrą bus sunku – jis neskirs moteriai dėmesio. Tiesiog berniukams jau nuo mažens kalama į galvą, kad jie turi aprūpinti, apginti artimuosius ir kol žmogus užsiėmęs savo gerbūvio kūrimu jis apie šeimą negalvoja. Tik atsistojęs ant kojų vyras pradeda dairytis merginos ir planuoti ateitį. Autorius atskleidžia ir kuo skiriasi vyrų bei moterų meilė, ko jie tikisi iš partnerių bei kas labiausiai atstumia.

    Antrame skyriuje autorius daugiausiai kalba apie vyrų elgesį. Čia jis aptaria sekso reikalus, nagrinėja skirtumą tarp moterų, kurias vyrai renkasi pramogai ir tarp tų, kurias ketina supažindinti su savo mama. Rašytojas atskleidžia tiesą, kodėl gi žmonos yra apgaudinėjamos.

    Trečiasis knygos „Ko nori vyrai: ką jie iš tiesų mano apie meilę, santykius ir įsipareigojimus“ skyrius yra tarsi praktinis vadovas moterims. Čia autorius pataria, kaip reikėtų elgtis pirmų pasimatymų metu, kada supažindinti savo vaikus su potencialiu partneriu, kaip sulaukti išsvajoto žiedo ar išlaikyti vyrą namuose ir t.t.

    Steve Harvey yra komikas, radijo bei televizijos laidų vedėjas ir savipagalbos bestselerių autorius.

    Denene Millner – amerikiečių žurnalistė, redaktorė ir autorė. Tiek viena, tiek su bendraautoriais, ji parašė daugiau nei 20 grožinės ir negrožinės literatūros knygų.

  • koralu sypsenos

    Koralų šypsenos. Laima Kybartienė

    „Gal tai, ką rašau, nėra itin prasminga, bet gal kam nors bus siūlo galas? Ir tu griebsiesi to siūlo, rasi savyje jėgų pakilti nuo kėdės, išlipti iš lovos ir savo gyvenimo pelkės. Atidaryti duris ir eiti į nežinią su visomis savo baimėmis ir talentais, eiti ir nestovėti vietoje. Eiti!“
    Laima Kybartienė

    Priimk save tokią, kokia dabar esi! Diena tik prasideda, eik į ją mažais žingsneliais, daryk tai, ką turi daryti, lėtai skubėdama, sau nepriekaištaudama, savęs neteisdama ir kartu iš savęs pareikalaudama visko, ką šiandien gali padaryti.

    Jei turi tikslą, polėkį ir esi nuoširdus, likimas tau padeda. Kartais stebėtinai viską sudėlioja. Apkabink save jaukiomis mintimis! Daryk, ką gali, nenusivilk tuo, ko negali daryti.