Pereiti prie turinio Į pradžią / Naujos knygos / Misteris. E. L. James
  • apie peles

    Apie peles ir žmones. John Steinbeck

    Johno Steinbecko romanas „Apie peles ir žmones“ pirmą kartą išleistas JAV 1937 metais. Jame pasakojama apie du klajūnus, didžiosios krizės metais ieškančius atsitiktinio darbo šalies pietinėse valstijose.

    „Apie peles ir žmones“ siužetas vyksta Kalifornijos slėnyje, šalia Salinas upės stovinčioje turtingoje fermoje. Į ją keliauja du draugai – smulkaus sudėjimo, atsargus bei protingas George‘as Miltonas ir Lennie Smallas, nepaprastai stiprus, bet protiškai atsilikęs milžinas, mylintis mažus gyvūnėlius. Fermoje jie planuoja nusisamdyti sezoniniams lauko darbams ir užsidirbti pinigų savo svajonei. Lennie vis kalba apie triušių veisimą, o George‘as jam pritaria, kalbėdamas apie galimybę nusipirkti gabaliuką žemės ir gyventi joje be rūpesčių.

    Bet fermoje viskas susiklosto nesėkmingai. Savo jėgos nesuprantantis ir jos nevaldantis Lennie nuolat patenka į skaudžias situacijas su gyvūnais ir žmonėmis, kol galiausiai vieną dieną įvyksta tragedija, amžiams supynusi George‘o ir Lennie likimus.

    Johnas Steinbeckas „Apie peles ir žmones“ pradėjo rašyti 1936 metais, gavęs dienraščio „San Francisco News“ užsakymą ištirti situaciją Kalifornijoje migruojančių darbininkų aplinkoje. Šis tyrimas, surinktos detalės, išgirstos darbininkų istorijos tapo romano pagrindu. Kritikai romane išskiria kelis pagrindinius motyvus – amerikietiškos svajonės kritiką, apgailėtiną moterų teisių būklę JAV ir tikros, stiprios draugystės išskirtinumą.

    Romanas „Apie peles ir žmones“ tapo vienu populiariausių Johno Steinbecko kūrinių. Amžininkai rašė daugiausiai palankias recenzijas, kurioms pritarė ir skaitytojai – pirmas knygos leidimas parduotas 117 000 egzempliorių tiražu, o Holivudo ir Brodvėjaus prodiuseriai pradėjo rengti romano kino ir teatro adaptacijas. Pagal knyga buvo susukti du filmai – 1939 metais (režisierius Lewis Milestone) ir 1992 metais (režisierius Gary Alanas Sinise). Buvo ir neigiamų vertinimų – ne vienam kritikui užkliuvo demonstratyvus romano kalbos vulgarumas, rasistiniai siužeto epizodai, Steinbeckas buvo apkaltintas net eutanazijos propagavimu. Dėl šių ir kitų nuolat pasikartojančių kaltinimų „Apie peles ir žmones“ periodiškai uždrausdavo kai kuriose JAV mokyklose.

    Johnas Steinbeckas (1902 – 1968) yra garsus, daugelio visame pasaulyje žinomų knygų („Rūstybės kekės“, 1939, „Mūsų nerimo žiema“, 1961) autorius, 1962 metais apdovanotas Nobelio premija už literatūrą.

  • artemide

    Artemidė. Andy Weir

    Pirmosios Andy Weir knygos „Marsietis“, išleistos savarankiškai, parduota penki milijonai egzempliorių, pagal ją sukurtas ne vieną prestižinį apdovanojimą susišlavęs filmas. Antroji knyga „Artemidė“ nukels skaitytojus į pirmąjį žmonių miestą Mėnulyje. Tai mokslinės fantastikos grynuolis, kuriame susipina įtemptas siužetas, technologijos žinios ir humoras.

    Džiazmina Bašara niekuomet nenorėjo tapti heroje. Ji norėjo tik praturtėti.

    Ne, ne beprotiškai. Ne taip, kaip tie ekscentriški piniguose besimaudantys pirmąją žmonių koloniją „Artemidę“ Mėnulyje lankantys turistai. Jai patiktų tik išsikraustyti iš savo šuns būdos dydžio buto ir kasdien gauti kokybiško maisto. Ir dar, galbūt, sumokėti per ilgą laikotarpį suskaupusias skolas – Džiazminos kurjerės alga vos padengia nuomą.

    Tad kai Džiazė gauna pasiūlymą užsidirbti, ji tikrai jo nepraleis. Tiesa, iki šiol tik smulkia kontrabanda užsiiminėjusiai merginai teks tapti nusikaltėle „pilnu etatu“. Be to, prireiks visų sukčiavimo gebėjimų, technologinių žinių, trupučio sprogimų ir milžiniško pasitikėjimo savimi. Tačiau Džiazė dar nesusidūrė su sunkumais, kurių neišspręstų jos guvus protas, tad ji drąsiai imasi užduoties.

    Deja, netrukus paaiškėja, kad neva tobulai sulanuotas nusikaltimas taps visų merginos nelaimių pradžia. Ji atsiduria milžiniško sąmokslo epicentre, kurio pagrindinis tikslas – sukelti perversmą ir perimti valdžią „Artemidėje“.

    Džiazmina atsidurs tarp dviejų ugnių. Ją persekios ir žudikas, ir įstatymo sargai. Jai teks pasikliauti tik savo jėgomis ir išradingumu. Be to, ji bus priversta rasti sprendimą, kuris išgelbėtų ir ją pačią, ir miestą. Ne, Džiazmina tikrai nevykusi herojė, bet ji nebloga nusikaltėlė – gal to ir pakaks?

  • arti

    Arti tiesos. Cara Hunter

    Britų rašytojos Cara Hunter trileris „Arti tiesos“ – įtempta ir meistriškai papasakota istorija apie mažametės dingimą ir detektyvo pastangas surasti kaltininką.

    Adamas Folis iš ilgametės profesinės patirties žino: dingus vaikui, devyniais iš dešimties atvejų kaltininkų reikia ieškoti artimiausioje aplinkoje. Tėvai, seneliai, kaimynai, bendruomenė – nusikaltėlis beveik visada pažįsta auką. Todėl kai per šeimos vakarėlį dingsta aštuonmetė Deizė Meison, inspektorius Folis žino nuo ko pradėti...

    Meisonai iš šalies atrodo padori ir rami šeima – Baris, Šeron, jų vaikai Leo ir Deizė gyvena prestižiniame Oksfordo rajone. Tą lemtingą vakarą tėvai Deizei bei jos draugams surengia šventę kieme. Tačiau dingus mergaitei ir iš arčiau susipažįstant su „nepriekaištinga šeima“, idelių namų paveikslas ima eižėti. Kiekvienas Meisonas – vaikščiojanti paslaptis.

    Deizės motinai rūpi tik jos neprikaištinga išvaizda, jos vyras akivaizdžiai meluoja ir apklausiamas ima išsisukinėti, o jaunėlis Leo uždaras ir su niekuo nelinkęs bendrauti vaikas… Niekas nepateikia net menkiausių užuominų, kur galėjo dingti mergaitė. Tačiau kiekvienas turi savo tvirtą nuomonę ir... paslaptį, kurią norėtų nuslėpti.

    Kai į tyrėjų akiratį patenka kruvinos pėdkelnės, Folio nerimas sustiprėja. Kur yra Deizė? Laiko lieka vis mažiau...

    „Arti tiesos“ yra ir psichologinis trileris, ir detalus policijos darbo aprašymas. Pats Adamas Folis kažkada neteko vaiko, o dabar ant jo pečių gula atsakomybė dėl kitos mažametės dingimo.

    Adamas Folis, kaip ir daugelis romanuose sutinkamų detektyvų, turi savo ydų, tačiau knygoje „Arti tiesos“ jis nėra siužeto ašis. Pasakojimo epicentre atsiduria Deizės dingimo istorija ir jos šeimos narių keistenybės.

    Nors detektyvai apie vaiko dingimą – jokia naujiena, Cara Hunter trileris „Arti tiesos“ iškelia kartelę dar aukščiau ir nustato naujus standartus. Nors istorija prasideda paprastai, ilgainiui siužeto linijos keičiasi, papildo viena kitą ir pasakojimas tampa daugiasluoksne painia detektyvine byla.

    „Norėjau sukurti tokį romaną, kuris primintų televizijos filmus – juk geriausi ir labiausiai įtraukiantys scenarijai apie nusikaltimus rašomi būtent jiems. Siekiau, kad ir mano knyga būtų tokia pat įtempta, greita ir energinga, todėl čia netrūksta įvairių netikėtai įsiterpiančių scenų ir dialogų“, – pasakoja knygos „Arti tiesos“ autorė Cara Hunter. Ji prisipažįsta, kad vienas iš jos tikslų – sugriauti „puikios šeimos“ stereotipą. Tik neeilinė, išskirtinė, ribinė situacija atskleidžia tikruosius veidus ir parodo „gero namo, geros mašinos, gero išsilavinimo“ modelio trapumą.

  • as buvau

    Aš buvau Hitlerio pilotas. Hans Baur

    Šiurpą keliantys Hitlerio piloto Hans Baur memuarai „Aš buvau Hitlerio pilotas“ atskleidžia dar vieną fiurerio asmenybės pusę. Asmeniniu Hitlerio pilotu iki pat paskutiniųjų jo gyvenimo akimirkų buvęs H. Bauras turėjo galimybę pažinti fiurerį kur kas artimiau nei daugelis kitų jo bendražygių.

    Apdovanotas ir įvertintas Pirmojo pasaulinio karo pilotas Hansas Bauras buvo vienas geriausių terčiojo dešimtmečio komercinių skrydžių aviatorių. Vieną dieną jis tapo asmeniniu pono Hitlerio pilotu. Hitleris nemėgo ir bijojo skraidyti, tačiau su H. Bauru jausdavosi saugus. Jis atsisakydavo skrydžių su bet kokiu kitu pilotu. Ilgainiui tarp Hitlerio ir piloto užsimezgė gana artimi ir draugiški ryšiai, apie kuriuos autorius ir pasakoja išskirtinėje knygoje „Aš buvau Hitlerio pilotas“.

    H. Bauro draugijoje Hitleris atsipalaiduodavo, laisvai kalbėdavo apie ateities planus, išsakydavo tikrąją savo nuomonę apie draugus ir sąjungininkus.

    Bauras buvo ryškiausių ir svarbiausių Trečiojo reicho akimirkų liudininkas. Jis stebėjo, kaip fiurerio gyvenime atsirado Eva Braun, matė Ribentropo kelionę į Maskvą, karo metu skraidindavo Hitlerį iš vieno fronto į kitą. Tarnyboje pas Hitlerį jis išbuvo iki paskutiniųjų dienų. Prisimindamas paskutines Hitlerio gyvenimo valandas, Bauras pasakoja apie judviejų diskusiją, vykusią prieš Hitlerio savižudybę. Jis tai pat aprašo susitikimą su Magda Gebels prieš jai nužudant tris savo vaikus.

    Įdomiausia, kad Bauro ištikimybė fiureriui niekuomet nesusvyravo. Jo memuaruose užfiksuotos akimirkos ir įvykiai su visomis įdomiausiomis ir trikdančiomis detalėmis. Knygoje „Aš buvau Hitlerio pilotas“ Bauras nekalba apie politiką, nevertina, kas buvo teisinga ar neteisinga, jis pasakoja apie savo tarnybą pas Hitlerį ir 10 metų, praleistų kalėjime Rusijoje. Tai išskirtinai jo asmeninė patirtis ir išgyvenimai.

    Hans Baur (1897–1993 m.) – Adolfo Hitlerio pilotas. Prie Vokietijos oro pajėgų prisijungė per Pirmąjį pasaulinį karą. Po karo dirbo komercinėse oro linijose, kol buvo pakviestas tapti asmeniniu Hitlerio pilotu. Paskutinis Hitlerio įsakymas Baurui buvo išgabenti jo asmeninį sekretorių, artimiausią bendražygį Martin Bormann iš Berlyno. Tačiau per šią operaciją Bauras pateko į Sovietų sąjungos nelaisvę ir buvo kalinamas 10 metų. Paleistas iš įkalinimo jis grįžo gyventi į Vokietiją.

  • atia

    Atia, suskiai! Eva Tombak

    Kaip kūnas reaguoja į įvairias infekcijas ir užkratus, taip ir mintims būtina higiena, nes neišvarytos blogos mintys gali varginti iki gyvenimo pabaigos. Autorė atvira: „Atia, suskiai!“ jos pačios ir jos vyro bendras kūrinys - „aš rašiau, Viktoras piešė“. Tai - knyga apie mus, todėl kartu leisimės į kelionę apsivalymo link...

    Psichologė dr. Vaiva Klimatė Evos Tombak knygą apibūdina kaip unikalų romano, savipagalbos knygos ir dienoraščio derinį. Anot jos, verčiant knygos puslapius, tarsi žvelgi į kito žmogaus gyvenimą pro rakto skylutę. Ir nors baisu, kad būsi pričiuptas, smalsumas nugali. Tiesa, ji pataria skaityti šią knygą galvojant apie save – kelti klausimus sau ir išgirsti save, o galbūt net mesti iššūkį ir išbandyti rašymą kaip pagalbos sau formą. Knygoje nėra rkonkrečių patarimų ką konkrečiai ir kaip daryti. Šiuos atsakymus reikia rasti patiems – juk mūsų vidus tai žino. Galbūt knyga padės tai sužinoti ir mūsų sąmonei.

    Verslo valdymo patarėjas Saulius Jovaišas antrina – knyga „Atia, suskiai!“ atveria asmeniškas autorių gyvenimo patirtis, tačiau kalba ir apie kiekvieną iš mūsų. O juk galimybė skaitytojui atpažinti save – vienas iš kūrinio kokybės įrodymų.

    Eva Tombak sako, kad abu su vyru Viktoru sąžiningai užsiėmė 33 dienų rašymo meditacija, todėl „Atia, suskiai!“ yra bendras jųdviejų kūrinys. Kiekvienas iš judviejų klausėsi savo vidinio angelo ir demono. Rezultatas – apmąstymais apie intuiciją ir baimę, muziką ir liūdesį. Eva Tombak tikisi, kad ši knyga turėtų suteikti drąsos visiems išbandyti rašymo meditaciją. Savo knygą moteris vadina užrašine – tai stebėjimų ir kasdienio pasaulio apmąstymai.

    Buvusi garsių leidinių „Ieva“ ir „Cosmopolitan“ leidėja Eva Tombak geriau nei bet kas kitas žino, ką reiškia „nauja pradžia“. Ilgus metus leidybos versle dirbusi moteris buvo emigravusi į Australiją, vėliau susidomėjo joga. Šiandien ji kviečia pas save – savo knygomis, jogos užsiėmimais, rašymo meditacijos pamokomis. Visus susirinkusius ji vadina bendraminčiais ir bendrakeleiviais, nes tarp kelionės ir rašymo daug daugiau bendra, nei gali pasirodyti.

  • avarinis

    Avarinis nusileidimas. Sandra Brown

    Sandra Brown, gausybės bestselerių autorė, savo skaitytojams atiduoda romaną „Avarinis nusileidimas“, dar vieną kvapą gniaužantį romantinį trilerį apie su laiku lenktyniaujantį nutrūktgalvį pilotą.

    Rye Mallettas, bebaimis krovininio lėktuvo pilotas, skraidinantis siuntas ilgais atstumais, yra grubus, nevengia aštresnio žodžio, retai skutasi, beveik niekada nedaro privalomo aštuonių valandų poilsio pauzės tarp skrydžių. Todėl ir turi ypatingai patikimo žmogaus reputaciją – jis skris bet kokio oro sąlygomis, dieną ar naktį, ir saugiai pristatys jam patikėtus krovinius. Todėl, kai „Avarinio nusileidimo“ herojaus prašo nuskristi į tiršto rūko užklotą miestą ir atiduoti paslaptingą krovinį daktarui Lambert, jis nieko neklausia. Tik padidina skrydžio kainą.

    Bet priartėjus prie tikslo, Rye Mallettas supranta, kad ne rūkas kelia didžiausią pavojų – kažkoks piktavalis kenkia iš skrydžių valdymo bokšto. Po sabotažo akto jis per plauką lieka gyvas po sunkaus nusileidimo. Ir tai dar ne viskas – žemėje jį pasitinka daktarė Brynn O'Neal, teigianti, kad vietoj Lamberto ji privalo atsiimti siuntinį. Nors Mallettas laikosi nesikišimo į svetimus reikalus politikos, šį kartą intrigos dėl paslaptingojo siuntinio priverčia atsisakyti principų. Na, ne tik dėl siuntinio – piloto susidomėjimą skatina ir žavinga mokslininkė Brynn.

    Šitaip Rye ir Brynn patenka į klastingas 48-ių valandų lenktynes su laiku. Valandos bėga, herojus persekioja visi – nuo vyriausybinių organizacijų iki samdomų žudikų. Vertingą krovinį būtina išsaugoti bei patiems likti gyviems – tereikia, jei įmanoma, pasitikėti vienas kitu.

    Sandros Brown „Avarinis nusileidimas“ yra naujausias produktyvios rašytojos romanas, JAV išleistas 2018-ais metais. Sandros Brown kūrybos gerbėjai žino, kad pradėjus skaityti jos knygas, nedelsiant patenkama į puikaus stiliaus, turtingų charakterių ir humoro aplinką. „Avarinis nusileidimas“ nėra išimtis – istorija pasakojama idealiu tempu, charizmatiniai herojai savo dialogais virtuoziškai augina romantinę teksto įtampą, o nesuskaičiuojami siužeto posūkiai pritrenkia skaitytojus tomis akimirkomis, kai jie mažiausiai to laukia. Antro plano veikėjai – ir teigiami, ir neigiami – yra nepaprastai išraiškingi, suteikiantys romanui papildomų spalvų ir gylį.

    Taigi, jei pasiilgote romantinės istorijos ir įtempto trilerio, Sandros Brown „Avarinis nusileidimas“ yra privalomas skaitinys.