• vory

    Vory. Rusijos supermafija. Mark Galeotti

    Markas Galeottis yra britų politologas, istorikas, profesorius. Sovietų Sąjunga pradėjo domėtis jai žlungant, o didžiausią dėmesį skyrė šiuolaikinės Rusijos problemoms. Jis yra šimtų akademinių straipsnių autorius, o plačiai publikai tapo žinomu išleidęs bestseleriu tapusią knygą „Vory: Rusijos supermafija“.

    Markas Galeottis parašė veikalą apie Rusijos nusikalstamumo istoriją nuo senovinio vagies Japončiko (1891–1919) iki šiuolaikinio bandito Japončiko (1940–2009). Markas Galeottis pasakoja apie Rusijos nusikaltėlių garbės sampratos kaitą, aiškina, kuo skiriasi organizuoto nusikalstamumo grupės Vladivostoke ir Sankt Peterburge ir parodo, kaip veikia nusikaltėlių pasaulio logika.

    Lietuvos skaitytojui ši knyga įdomi dėl kelių priežasčių. Mūsų pačių nusikaltėlių mentalitetas yra susiformavęs rusiškos kriminalinės subkultūros įtakoje, todėl daugelis reiškinių, terminų, veiksmų ir elgsenų, apie kuriuos rašo britas, yra žinomi visiems, skaitantiems Lietuvos kriminalines naujienas. Juo labiau, kad mūsų šalies žiniasklaida nevengia aprašyti ir šiandieninės Rusijos nusikaltimų.

    Taigi, su Rusijos nusikaltėlių pasauliu susipažinęs Lietuvos skaitytojas ir, tuo pačiu, į vakarus atsisukęs ES pilietis į rankas gaus tekstą, kurį vakarietis parašė vakariečiams – su visais mitais bei netikslumais. Lokalūs konteksto žinovai jau parašė ne vieną recenziją ar atsiliepimą, kuriame šiek tiek šaipomasi iš „Vory: Rusijos supermafija“ autoriaus kartais vaikiško patiklumo, nes, kaip aiškina vietiniai ekspertai, rusų nusikaltėlių vienas svarbiausių bruožų (šalia nusikaltimų darymo) yra nenugalimas įprotis meluoti, girti ir girtis. Kitaip tariant – sekti pasakas. Ir ypač su malonumu tokios pasakos sekamos užsieniečiams, kurie už informaciją dar ir pinigus sumoka.

    Bet, iš kitos pusės žiūrint, recenzentai, net nusikalstamumo istorijos specialistai iš Rusijos pripažįsta, kad Marko Galeočio „Vory: Rusijos supermafija“ yra labai įtraukianti knygą, su gausiomis istorinėmis detalėmis ir anekdotais.

    Be akademinės veiklos Markas Galeottis konsultuoja įvairias vyriausybines, verslo ir teisines agentūras bei yra „Wikistrat“ analitikas. Jis įsteigė ir leidžia žurnalą „Global Crime“, taip pat yra „Mob Museum“ tarybos narys. Markas Galeottis be nusikalstamumo, domisi ir aktyviai kuria maginę fantastiką – dirba su Gloranthos pasaulio knygomis, taip pat parašė vaidmenų žaidimą „Mythic Russia“.

  • zmona su paslaptimi

    Žmona su paslaptimi. Jane Gardam

    Rašytoja Jane Gardam yra išleidusi daugiau nei trisdešimt knygų, bet pasaulyje labiausiai išgarsėjo trilogija apie Britanijos imperijos saulėlydį. Įspūdingą istoriją autorė papasakojo per vienos šeimos prizmę. 2015 metais pirmąjį Jane Gardam trilogijos romaną „Vyras be trūkumų" BBC įtraukė į 100 geriausių britų romanų sąrašą. „Žmona su paslaptimi“ – antroji šios istorijos dalis.

    „Vyras su trūkumais“ - išsamus sero Edvardo Federso portretas. „Žmona su paslaptimi“ – kita tos pačios istorijos pusė, pasakojanti apie Federsų santuoką iš žmonos Betės pozicijos. Moters charakteris savo stiprumu nė kiek nenusileidžia jos vyrui. Ir abu sutuoktiniai turi itin skirtingus požiūrius į tuos pačius dalykus.

    Po karo Betė ir Edvardas susitiko Honkonge. Jis buvo gražus, sėkmingas ir savo gyvenime stokojantis tik žmonos bei dar šiek tiek romantiško elgesio įgūdžių. Betė pasižada tekėti už menkai pažįstamo Federso – kylančios Honkongo advokatų žvaigždės. Tačiau moteris nujaučia, kad šios santuokos nelydės aistra. Didžioji jos gyvenimo meilė yra didžiausias būsimo sutuoktinio varžovas ir amžinas priešas Veniringas, kurį moteris sutinka praėjus vos valandai po sužadėtuvių. Visgi po vestuvių Federsų pora kartu gyvena dar penkiasdešimt metų.

    „Žmona su paslaptimi“ pasižymi autorei būdinga britiška ironija – ja pulsuoja kiekviena knygos pastraipa. Tai pasakojamas apie meilę ir ištikimybę, tačiau, kaip ir pirmoje dalyje, neatsiejamas yra ir pamažu irstančios Britų imperijos fonas. Knyga patiks visiems besidomintiems dvidešimto amžiaus istorija. Federsų pora britiška iki kaulų smegenų ir iki pat galo kuo geriausiai stengiasi atlikti savo vaidmenis: jis atsidavęs profesijai tobulas vyras, ji atsidavusi šeimai tobula žmona, tiesa, nesiskirianti su meilužio dovanotais “kaltės perlais”.

    Jane Gardam savo pirmąją knygą išleido tik perkopusi savo keturiasdešimtmetį. Autorė teigė, kad nors rašymas visada buvo jos gyvenimo dalis, tačiau ji nenorėjo atimti dėmesio iš savo šeimos. Todėl rašyti J. Gardam sėdo tik išleidusi savo trečią vaiką į mokyklą.
    Autorė buvo nominuota Booker premijai, 1999 m. apdovanota „Heywood Hill" premija už didžiulius nuopelnus literatūrai, 2009 m. jai įteiktas Britanijos imperijos ordinas.
    J. Gardam rašo tiek vaikams, tiek suaugusiems, rengia apžvalgas į „Spectator“ bei „Telegraph“. Šiuo metu rašytojai 91 metai.