Pereiti prie turinio Į pradžią / Naujos knygos / Iki pasimatymo ten aukštai. Pierre Lemaitre

Melancholija. Meelis Friedenthal

melancholija

Estų rašytojo Meelio Friedenthalio romano „Melancholija“ veiksmas vyksta 1696 metais, dramatišku ir nepaprastai intriguojančiu Estijos istorijos periodu.

Į pabaigą eina pradžioje buvęs progresyviu, o vėliau, dėl globaliai-regioninių ambicijų nusilpęs Švedijos valdymas. Bet būtent Švedijos karalius Gustavas II Adolfas 1632 metais Tartu mieste įsteigė pirmąjį universitetą būsimos Estijos teritorijoje, taigi, romano „Melancholija“ metu jis jau veikė kelis dešimtmečius ir, atrodo, tais metais jo istorija artėjo prie pabaigos. Universitetas jau buvo gerokai neramaus amžiaus padraskytas – perkeltas į Taliną, 1665-ais metais uždarytas, 1690-ais metais atgaivintas, be tik tam, kad vėl būtų perkeltas į Piarnu miestą.

Įtampą didina ir 1695-ais metais (ir tik po dviejų metų pasibaigęs) badmetis, vėliau pavadintas Didžiojo bado laikmečiu – tuomet Estijos teritorijoje mirė kas penktas gyventojas. Simboliška, bet tais pačiais, 1696-ais metais, į Rusijos caro sostą atsisėdo Petras I-ais, po ketverių metų įsitraukęs į Šiaurės karą, po kurio švedų valdžia Estijos teritorijoje pasibaigė ir kraštas buvo įtrauktas į Rusijos imperijos sudėtį.

Žinoma, reikia paminėti, kad patys švedai į savo rytų koloniją keltis neskubėjo, todėl Meelio Friedenthalio romano „Melancholija“ herojus, Leideno universiteto absolventas Laurentijus Hilas, gavęs Švedijos valstybės stipendiją ir atvykęs tęsti mokslų vegetuojančiame Tartu universitete, yra apyretis paukštis tuometinėje Estijoje. 1696-ų Tartu jis praleidžia maždaug savaitę, kalbėdamasis su savimi, savo pabūga ir apsuptas iškiliųmokslo vyrų – universiteteo rektoriaus Jakobo Friedricho Below, matematikos profesoriaus Sveno Dimbergo (jis pirmasis pasaulyje pradėjo skaityti paskaitas remdamasis Niutono teorijomis), Olausu Mobergu ir Gabrieliu Sjöberghu.

Per pagrindinio romano „Melancholija“ veikėjo monologus, pokalbius, sapnus ir vizijas Meelis Friedenthalis atskleidžia tuometinės švediškosios Livonijos realybę: badą, raganų procesus, prietarų galią, kasdienį smurtą, ligas, grobimus ir mirtis. Šiame niūriame fone Tartu universitetas iškyla kaip intelektualių diskusijų, naujausių mokslo ir filosofijos teorijų židinys, kuriame Dekartas galynėjasi su Aristoteliu, o šventiniams pietums tiekiama žuvis. Skaitytojas turi progą susipažinti su humoralinės medicinos principais, Roberto Boilio dalelių, sielos nemirtingumo teorijomis, dalyvauti anatomijos praktikume ir padiskutuoti su garbingais profesoriais.

Meelis Friedenthalis (1973) yra estų rašytojas ir teologas. Jis dėsto Tartu universitete, Teologijos ir istorijos fakultete. Išleido tris romanus: „Aukso amžius“ (2005), „Melancholija“ (2012) ir „Angelų kalba“ (2016). Už romaną „Melancholija“ (orig. pavadinimas Mesilased, lietuviškai – Bitės) 2012 m. autorius išrinktas Estijos Metų rašytoju, o 2013 m. įvertintas Europos Sąjungos literatūros premija.

Romaną „Melancholija“ iš estų kalbos išvertė Viltarė Urbaitė (1978), Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos ir Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos IBBY (Lietuva) narė. Ji Vilniaus universitete baigė lietuvių ir suomių filologiją. Helsinkio universitete studijavo suomių kalbą ir kultūrą, Tartu universitete – estų kalbą. Išvertė apie 40 knygų vaikams ir jaunimui iš suomių ir estų kalbų. Tris kartus yra pelniusi IBBY (Lietuva) apdovanojimus už reikšmingiausių knygų vertimus vaikams ir jaunimui.

Daugiau naujų knygų