• Apie laiką ir save

    Apie laiką ir save. Donatas Sauka

    „Išskirtiniu Donato Saukos knygos bruožu ir laikyčiau asmeniškumo ir visuotinumo (kiek jis mums apskritai prieinamas) sąlyčius. Liudijama tai, kas patirta, išgyventa, prie ko prisiliesta. Kartu suvokiant, kad tai, kad patirta, patirta ir iš bendrojo laiko, tekusio tuo laiku gyvenusiems, dirbusiems, mylėjusiems, vienaip ar kitaip pasirinkusiems žmonėms. Donato Saukos knygą Apie laiką ir save laikau savitu ir vertingu intelektualiniu kūriniu. Priskiriu jį ir prie humanistikos šaltinių, apibūdinančiu kaip skvarbų kultūrinės atminties tekstą."

    Prof. dr. Viktorija Daujotytė

  • Baimė

    Baimė : Trumpas Baltuosiuose rūmuose. Bob Woodward

    Knyga, kurios kai kas laukė su nekantrumu, o kai kas su baime – „Baimė: Trumpas Baltuosiusose rūmuose" pasakoja apie pirmuosius du prezidento kadencijos metus ir parodo tikrąjį Donaldo Trumpo veidą.

    Tiriamosios žurnalistikos profesionalas Bob Woodward gali būti tituluojamas Baltųjų rūmų metraštininku. Jo plunksna ir aštrus žvilgsnis jau aprašė aštuonių JAV prezidentų vadovavimą nuo Nixono iki Obamos. Jis buvo tas žmogus, kuris atskleidė žymųjį Watergate skandalą, dėl kurio Richard Nixon buvo priverstas palikti postą. Šiandien kritiško ir profesionalaus žurnalisto žvilgsnis krypsta į Donaldo Trumpo administraciją.

    Kai 2016 m. galingiausios pasaulio valstybės prezidentu tapo ekscentriškasis milijardierius Donaldas Trumpas, visi sulaikę kvapą laukė, kaip toliau klostysis pasaulio politikos įvykiai. Drąsiais ir ne visada apgalvotais pareiškimais tiek oponentus, tiek šalininkus šokiravęs kandidatas stojo už JAV vairo ir nuo to laiko kiekvienas jo veiksmas nepalieka abejingų. Šiandien pagrindiniu politikos naujienų kanalu tapo prezidento asmeninė „Twitter" paskyra, o priimti sprendimai supriešino jį su senais sąjungininkais.

    Knygos „Baimė: Trumpas Baltuosiuose rūmuose" pagrindas – žurnalisto surinkti šimtai valandų interviu su administracijos darbuotojais ir kitais aukščiausiais valstybės pareigūnais, dokumentų, užrašų ir dienoraščių analizė. Bob Woodworth išsamiai ir detaliai aprašo, kaip Donaldas Trumpas priima aukščiausio lygio vidaus bei užsienio politikos sprendimus. Tai tiksliausias prezidentinio darbo portretas, sukurtas per pirmuosius jo vadovavimo metus.

    Pats Donaldas Trumpas į knygą reagavo sau būdingu stiliumi. Jis teigė, kad visi joje pasakojami dalykai yra pramanyti, o citatos išgalvotos – esą, jei būtų taip kalbėjęs, niekuomet nebūtų išrinktas JAV prezidentu. Nors dabar yra nusiteikęs kritiškai Bob Woodworht atžvilgiu, dar 2013 m. Trumpas pagyrė šio parašytą darbą apie Barako Obamos administraciją.

    2016 m. darytame interviu žurnalistas tuomet dar tik kandidato į prezidentus paklausė, ar šis sutinka su Barako Obamos žodžiais, kad tikroji galia yra tada, kai pasieki savo nenaudodamas smurto. Donaldas Trumpas sutiko – galia išties susijusi su pagarba. Tačiau, pridėjo jis, tikroji galia yra baimė. Iš čia ir kilo knygos pavadinimas.

  • Balta jūra

    Balta jūra. Roy Jacobsen

    Vieno populiariausių šiuolaikinių norvegų rašytojų Roy Jacobsen romanas „Neregimieji" sulaukė didžiulės tarptautinės sėkmės ir 2017 m. pateko į trumpąjį Man Booker apdovanojimų sąrašą. Autorius pristato romano tęsinį „Balta jūra".

    Romanas „Balta jūra" – tai dramatiška meilės istorija mažoje Bariojos saloje 1944–1945 metais.

    Į savo vaikystės salą grįžusi Ingrida mano, kad ji čia viena. Tačiau saloje niekada nebūni vienas.

    Ingrida prisimena karą, vykusį jos vaikystės metais, o dabar Norvegija vėl kenčia, šįkart nuo viską niokojančių nacių. Tačiau Bariojos saloje gyvenimas teka savu ritmu. Ingrida žvejoja ir ruošiasi žiemai.

    Kai jūra į krantą ima plauti kūnus iš nuskendusio karinio laivo, Ingrida daro tai, ką reikia. Ji nenujaučia, kad vienas iš jų bus gyvas ir jos vienatvė pamažu pasimirš... Kelios žiemos savaitės jai bus visiškai kitokios nei tikėjosi, kupinos įtampos ir netikėtų atradimų.

    Ingrida dar nežino, kas jos laukia, bandant apsaugoti mylimąjį nuo vokiečių ir su jais dirbančių norvegų, į kokią kelionę jai teks leistis ir kokią dovaną ji gaus kančių, bado ir karo niokojamoje tėvynėje.

    Romanas „Balta jūra" skaitytoją vėl suveda su Bariojos žmonėmis, šį kartą autorius tapo dar didesnę ir paveikesnę drobę, kurioje telpa ir lemtingi Norvegijos istorijos įvykiai, ir sudėtingas tvirtos moters gyvenimas. Ši knyga – tai pasakojimas apie kasdienę atsakomybę ir drąsą, laisvės ir likimo jėgų susidūrimą.

    Roy Jacobsen (g. 1954 m.) – vienas garsiausių šiuolaikinių norvegų rašytojų, išleidęs keturias trumposios prozos knygas, vienuolika romanų, biografiją ir knygą vaikams. Nuo savo debiuto 1982 metais jis išaugo į rašytoją, turintį autentišką balsą, meistriškai kuriantį įtampą, analizuojantį žmonių santykius ir savo kūryboje atveriantį gilius psichologinius sluoksnius. Jis apdovanotas daugybe literatūros premijų, du jo romanai buvo nominuoti Šiaurės tarybos literatūros premijai.

  • Baltoji chrizantema

    Baltoji chrizantema. Mary Lynn Bracht

    Skaudi Korėjos istorija atgyja jaudinančiame Mary Lynn Bracht istoriniame romane „Baltoji chrizantema", kuris pasakoja dviejų Antrojo pasaulinio karo išskirtų seserų istoriją.

    1943 metai, Korėja. Paauglė Hana gyvena Japonijos okupuotoje Korėjoje, tačiau ji gali džiaugtis didesne laisve negu kitos korėjietės. Šešiolikmetė mergina yra henajo – nardytoja, jūros dugne ieškanti kriauklių ar austrių. Hanos gyvenimas pasikeičia, kai vieną dieną jai tenka gelbėti seserį nuo japonų kareivio. Ji sulaikoma ir išvežama į Mandžiūriją, kur tampa viena iš japonų karių „paguodos moterų". Tačiau henajo yra stiprios moterys. Hana ras kelią namo...

    2011 metai, Pietų Korėja. Praėjo daugiau nei 60 metų, o Emi juos visus pragyveno bandydama pamiršti savo kaltę dėl sesers aukos. Tačiau ramybę ji gali rasti tik atvirai priimdama skaudinančią praeitį. Emi stebi savo vaikus, kurie keičiasi ir gydosi karo paliktus randus. Ar jai pavyks susitaikyti su karo paliktomis skriaudomis ir kankinančiu kaltės jausmu?

    Įtemptas, tačiau kupinas vilties ir atleidimo romanas „Baltoji chrizantema" pasakoja dviejų seserų istoriją. Ir meilė čia yra stipresnė nei milžiniška viską griaunanti karo jėga.

    Mary Lynn Bracht – amerikiečių rašytoja, kilusi iš Korėjos ir gyvenanti Londone. Rašytoja Londono universitete įgijo Kūrybinio rašymo magistro laipsnį. Ji augo didžiulėje Pietų Korėjos emigrantų bendruomenėje. 2002 metais rašytoja aplankė gimtąjį savo mamos kaimą ir būtent per šią kelionę sužinojo apie „paguodos moteris". Rašytoja buvo sukrėsta ir drauge įkvėpta sukurti istoriją, kuri įamžintų ir pagerbtų kentėjusias moteris. Iš 200 tūkstančių užregistruotų paguodos moterų iki 1990 metų išgyveno tik 250. Pasak rašytojos, vien tai įrodo, jog išgyventi po tokios patirties tampa be galo sunku. „Baltoji chrizantema" – pirmasis Mary Lynn Bracht romanas.

  • Dinos testamentas

    Dinos testamentas. Herbjorg Wassmo

    „Dinos testamentas" – naujausia norvegų rašytojos Herbjørg Wassmo knyga, tęsianti knygų apie Diną seriją. Tai – nepaprasta ir įtraukianti istorija apie žmones, turinčius stiprybės ir ryžto atlaikyti visus jiems tenkančius išbandymus.

    1890 metai. Dinos Grenely laidotuvės. Ji neišgyveno sužalojimų, patirtų per gaisrą. Žmonių pilnoje bažnyčioje atsistoja Dinos anūkė Karna. Ji išeina į priekį ir papasakoja tai, ką močiutė prisipažino prieš mirtį - Dina prisiėmė kaltę dėl dviejų žmonių nužudymo. Pasakiusi tiesą, Karna atsitveria nuo pasaulio tyla.

    Niekas – nei Karnos tėvas Benjaminas, nei pamotė Ana neprasiveržia pro Karnos tylos sieną. Tyla užgula jų visų gyvenimus. Dar prieš gaisrą Ana sužinojo, kad Benjaminas niekada taip ir nenutraukė santykių su savo vaikystės meile Hana ir jai be galo sunku jam atleisti. Galiausiai, kai Karna pabando nusižudyti, Ana apsisprendžia ir Benjaminui lieka tik sutikti – ji išsiveš Karną į Kopenhagą, į psichiatrijos ligoninę.

    Tik taip Ana gali atsiriboti nuo Benjamino ir leisti sau viską apmąstyti, iš naujo įvertinti savo santuoką bei gyvenimą. Tuo pačiu ji stebi Karnos trapios sąmonės pokyčius. Tačiau viskas iš tikrųjų pasikeičia tuomet, kai Ana sutinka Karnos gydytoją Joakimą.

    Knyga „Dinos testamentas" yra ir atskiras romanas apie kaltę, susitaikymą bei atleidimą, ir didingos istorijos apie Diną Grenely bei jos šeimą tęsinys. Nuo pat pirmosios „Dinos knygos" pasirodymo 1989 m., ši knyga žavėjo ne vieną skaitytojų kartą. Norvegų autoriams būdinga tamsa ir įtampa čia persipina su nuostabiais šalies peizažais bei išskirtiniais personažų charakteriais.

    Vos pasirodžiusi knyga „Dinos testamentas" jau verčiama į penkias kalbas. Tai romanas kupinas beprotybės ir stiprybės, tylos ir įniršio.

    Herbjørg Wassmo (1942 m.) – norvegų rašytoja, debiutavosi poezijos rinkiniu „Sparnų mūša", tačiau netrukus išryškėjo jos kaip prozos rašytojos talentas. Pirmasis jos romanas – „Tora. Namas su stikline veranda" tapo ir pirmąja trilogijos apie Torą dalimi. Už paskutiniąją trilogijos dalį rašytoja buvo apdovanota Šiaurės Šalių Tarybos premija. Liaupsių sulaukė ir rašytojos kūrinys „Dinos knyga", kuris 2002 metais buvo ekranizuotas ir taip pat netrukus tapo trilogija, buvo išleistas knygos tęsinys „Laimės sūnus", vėliau – „Karnos kraitis". „Dinos testamentas" – atskiras romanas, tęsiantis pasakojimą apie pagrindinių trilogijos veikėjų gyvenimus.

  • Eduardas Mieželaitis

    Eduardas Mieželaitis tarp Rytų ir vakarų. Elena Baliutytė-Riliškienė

    „Nežinau, ar tas laikas jau atėjo, bet ne vienu atveju paaiškėjus, kad bandau rašyti apie Mieželaitį, esu diplomatiškai paklausiama, kaip aš žiūrinti į jo poeziją. O žiūriu taip: yra tekstų, kurie, mano nuomone, tebeturi estetinės gyvybės, yra tokių, kurie svarbūs poezijos istorijai kaip simbolinės formos, yra tokių, kurie atrodo kaip nepavykę eksperimentai ar tik kaip tuščia sovietinės ideologijos retorika", – rašo knygos autorė.